12:49, 1 spalio 2018 versija taisyti Ed1974LT (aptarimas \| indėlis) 21 807 keitimai S →‎Vokiečių kalbos paplitimas pasaulyje ← Prieš tai darytas keitimas		02:44, 19 spalio 2018 versija taisyti anuliuoti Ed1974LT (aptarimas \| indėlis) 21 807 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 12: vieta= 10\| kilmė= [[Indoeuropiečių ~~kalbos\|Indeuropiečių~~prokalbė]]<br /> [[Germanų prokalbė]]<br /> [[Germanų kalbos~~\|germanų~~]]<br />  [[Vakarų germanų kalbos~~\|vakarų germanų~~]]<br />   [[vokiečių aukštaičių]]<br />    '''vokiečių'''\| oficiali={{flag\|Austrija}}<br /> {{flag\|Belgija}}<br /> {{flag\|Italija}} (tik [[Pietų Tirolis\|Pietų Tirolyje]]) <br /> {{flag\|Lichtenšteinas}}<br /> {{flag\|Liuksemburgas}}<br /> {{flag\|Šveicarija}}<br /> {{flag\|Vokietija}}<br /> {{flag\|Europos Sąjunga}} (oficiali ir darbo kalba)<br /> ---- Eilutė 27: sil=GER}} '''Vokiečių kalba''' (vokiškai {{audio\|de-Deutsch.ogg\|''Deutsch''}}, tariama: {{IPA\|[ˈdɔʏ̯tʃ]}}; ''deutsche Sprache'', tariama: {{IPA\|[ˈdɔʏ̯tʃə ˈʃpʀaːχə]}}) – [[Indoeuropiečių kalbos\|indoeuropiečių kalbų šeimos]] germanų kalbų grupės [[Vakarų germanų kalbos\|vakarų germanų]] šakos kalba, kilusi iš [[germanų prokalbė]]s. Daugiausia vartojama pačių [[Vokiečiai\|vokiečių]] [[Vokietija\|Vokietijoje]] ir vokiečių kalbos tarmėmis kalbančiose šalyse – [[Austrija\|Austrijoje]], [[Lichtenšteinas\|Lichtenšteine]], [[Liuksemburgas\|Liuksemburge]], vokiškai kalbančiuose [[Šveicarija\|Šveicarijos]] kantonuose, rytų [[Belgija\|Belgijoje]], [[Italija\|Italijoje]] ([[Pietų Tirolis\|Pietų Tirolyje]]), [[Prancūzija\|Prancūzijoje]] ([[Elzasas\|Elzase]]). Vokiškai kalbančių tautinių mažumų yra [[Vidurio Europa\|Vidurio Europoje]] bei kitose pasaulio šalyse. Viena iš [[Namibija\|Namibijos]] [[Nacionalinė kalba\|nacionalinių kalbų]]. [[ES\|Europos Sąjungoje]] vokiečių kalba yra pirmoje vietoje pagal skaičių žmonių, kuriems ši kalba yra [[Gimtoji kalba\|gimtoji]]. Be to, ji laikoma viena iš pasaulinių kalbų.<ref>[http://docslide.us/documents/top-languages-the-worlds-10-most-influential-languages-by-george-weber-1997.html 10 įtakingiausių pasaulio kalbų ''(anglų k.)'']; tikrinta 2016-08-15</ref> == Istorija == Eilutė 917: ===Žodynas=== [[Vaizdas:Denglish.jpg\|thumb\|left\|170px\|Vokiečių kalba [[XXI a.\|XXI]] amžiuje. Mišinys iš vokiečių, anglų ir prancūzų kalbų. Iškaba prekybos centre.]] Saviems vokiečių kalbos žodžiams priklauso iš [[germanų ~~prokalbės~~prokalbė]]s paveldėti žodžiai, mat vokiečių kalba susidarė iš įvairių germanų tarmių.<ref>{{cite book\|last=Wiese\|first=H.\|title=Eine Zeitreise zu den Ursprüngen unserer Sprache. Wie die Indogermanistik unsere Wörter erklärt\|publisher=Logos Verlag\|location=Berlin\|date=2010\|pages=\|isbn=978-3-8325-1601-7}}</ref> Savi žodžiai sudaro žodyno daugumą, germanų prokalbė juos paveldėjo iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s, pavyzdžiui: [[įvardis\|įvardžiai]] ''ich'' (germanų prok. ''ek''), ''du'' (''þū''), ''mein'' (''mīnaz'') ir kt.; [[skaitvardis\|skaitvardžiai]] ''ein'' (germanų prok. ''ainaz''), ''zwei'' (''twai''), ''hundert'' (''hundaradą'') ir kt.; [[daiktavardis\|daiktavardžiai]] ''Vieh'' (germanų prok. ''fehu''), ''Haus'' (''hūsą''), ''Feuer'' (''fōr'') ir kt; [[veiksmažodis\|veiksmažodžiai]] ''gehen'' (germanų prok. ''gāną''), ''stehen'' (''stāną''), ''sehen'' (''sehwaną'') ir kt.<ref>žr.straipsnius knygoje {{cite book\|last=Kluge\|first= F.\|title=Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache; bearbeitet von Elmar Seebold \|publisher=Walter de Gruyter\|location= Berlin, New York\|date=2001 \|pages\|isbn=978-3-11-017473-1}}</ref><ref>{{cite book\|last=\|first=\|title=Deutsches Wörterbuch von Jacob und Wilhelm Grimm. 16 Bände in 32 Teilbänden\|publisher=\|location=Leipzig\|date=1854-1961\|isbn=}}</ref><ref>[http://www.bbaw.de/forschung/dwds/uebersicht/ Skaitmeninis vokiečių kalbos žodynas]; tikrinta 2016-08-13</ref> Dauguma vokiečių kalbos [[Skolinys\|skolinių]] gauta iš kitų [[indoeuropiečių kalbos\|indoeuropiečių kalbų]], nes su jomis būta glaudžiausių kultūrinių, politinių ir ekonominių ryšių. Neretai skoliniai iš dalies išsaugo savo pirminį tarimą ir rašybą.<ref>{{cite book\|last=Schildt\|first=J.\|title=Abriss der Geschichte der deutschen Sprache\|publisher=\|location=Berlin\|date=1976\|pages=29\|isbn=}}</ref> Tačiau yra (gautų per tarpininkus) skolinių ir iš neindoeuropiečių: [[tiurkų kalbos\|tiurkų]], [[finougrų kalbos\|finougrų]],<ref>{{cite journal\|last=Best K.-H\|date=2013\|title=Iranismen im Deutschen\|journal=Glottometrics\|volume=26\|pages=1-8}}</ref> [[malajų-polineziečių kalbos\|malajų-polineziečių]], [[Afrika\|Afrikos]] ir kitų kalbų.<ref>[https://www.examen-europaeum.com/EEE/EEE2003/08FremdundLehnwoerter.htm Svetimžodžiai ir skoliniai]; tikrinta 2016-08-15</ref><ref>{{cite book\|last=Eisenberg\|first=P.\|title=Das Fremdwort im Deutschen\|publisher=de Gruyter\|location=Berlin, New York\|date=2011\|pages= \|isbn=978-3-11-023564-7}}</ref>

Vokiečių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų