Algirdas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
rv
Eilutė 50:
[[Vaizdas:Ldk Algirdas. Autoriai - J. Kalinauskas ir L. Kalinauskaite.jpg|thumb|left|180px||Ldk Algirdas. Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto medalio fragmentas. Autoriai: skulptorius [[Juozas Kalinauskas]], dailininkė Lina Kalinauskaitė]]
[[Vaizdas:Facial Chronicle - b.08, p.382 - Dmitry Donskoy before war with Algirdas.jpg|thumb|left|180px|Dmitrijus Ivanovietis siunčia laiškus kviesdamas pagalbą prieš Algirdą. (Rusų XVI a. miniatiūra)]]
Dar valdant Gediminui, o vėliau Jaunučiui, [[1341]] m. Algirdo pagalbos prašė [[Smolensko kunigaikštystė|Smolensko kunigaikštis]] Ivanas; [[1342]] m. Algirdas padėjo su [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinu]] kovojančiam [[Pskovas|Pskovui]]. Tapęs [[wikt:LDK|LDK]] didžiuoju kunigaikščiu, rytuose Algirdas tęsė Gedimino politiką: užkariavimais ar vaikų vedybomis prijungė prie LDK [[Smolensko kunigaikštystė|Smolenską]] (~[[1346]] m.), [[Briansko kunigaikštystė|Brianską]]-[[Černigovo kunigaikštystė|Černigovą]] (~[[1357]] m.), [[Naugardo Seversko kunigaikštystė|Severėnų Naugardą]] (~[[1357]] m.), [[Kijevo kunigaikštystė|Kijevą]] ([[1363]] m., po pergalingo lietuvių mūšio su [[totoriai]]s prie [[Mėlynųjų Vandenų mūšis|Mėlynųjų Vandenų]]) – [[Perejaslavlio kunigaikštystė|Perejaslavlį]] (~[[1363]] m.), [[Podolė|Podolę]] (~[[1363]] m.; galimas daiktas, kad [[1363]] m. LDK neilgam užvaldė ir Juodosios jūros pakrantę tarp [[Dniepras|Dniepro]] ir [[Dniestras|Dniestro]] žiočių) ir daugelį kt. dabartinių [[baltarusiai|gudų]] bei [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] žemių; be to, Algirdo valdymo metais Lietuva galutinai įsitvirtino iš Lenkijos atsiimtoje [[Volynė]]je, o [[Pskovas|Pskovo]] ([[1342]] m. jo kunigaikščiu tapo Algirdo sūnus Andrius) ir [[Naugardas|Naugardo]] pirklių respublikos tapo Lietuvai vasališkai pavaldžiomis valstybėmis.
 
Norėdamas sustiprinti lietuvių kunigaikščių valdžią naujai prijungtose [[rusėnai|rusėnų]] žemėse Algirdas nuolat siekė įkurti atskirą LDK stačiatikių metropoliją.
Eilutė 60:
Literatūroje kartais teigiama, kad Algirdo užkariavimai rytuose bei pietuose esą užkirtę kelią galimai [[Aukso Orda|Aukso Ordos]] ekspansijai į vakarus, tačiau tokio Algirdo valdymo vertinimo šalininkai neatsižvelgia į tai, kad nuo 1357 iki maždaug [[1379]] m. Aukso Orda buvo nuolat apimta vidinės suirutės ir jokios realios grėsmės Vakarams negalėjo kelti.
 
Remdamas savo svainį (žmonos Julijonos brolį) [[Tverės kunigaikštystė|Tverės kunigaikštį]] Michailą Algirdas surengė [[1368]], [[1370]] ir [[1372]] m. baudžiamuosius žygius prieš sparčiai stiprėjančią Tverės konkurentę – [[Rusija|Maskvos DK]]. [[1368]] m. LDK kariuomenė 3 dienas laikė apsiautusi MaskvąMaskvos (kremliaus[[Maskvos nebuvo tada)kremlius|Kremlių]], tačiau josjo pulti nebandė; [[1370]] m. lietuvių kariai prie MaskvosKremliaus sienų išstovėjo jau 8 dienas, tačiau ir vėl nepuolė šios tvirtovės, o [[1372]] m. lietuvių ir maskvėnų kariuomenės tik pastovėjo viena priešais kitą ir taikiai išsiskyrė (tada sudaryta [[Liubutsko taikos sutartis|Liubutsko taikos sutartimi]] Algirdas pasižadėjo daugiau nebesikišti į Maskvos ir Tverės santykius).
 
Paskutiniaisiais valdymo metais Algirdas daugiau dėmesio skyrė [[Volynė]]s, [[Podolė]]s, [[Palenkė (regionas)|Palenkės]] ir etninių lietuvių žemių gynimui nuo kryžiuočių bei lenkų agresijos.