Liudvika Didžiulienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
nuoroda Vandos Vikipedijos straipsniui |
papild. |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Padvarninkai (2011) 4 - Liudvika Didziuliene monument.jpg|thumb|Paminklas Liudvikai Didžiulienei senosiose Padvarninkų kapinėse.]]▼
[[Vaizdas:Didziulienes paminklo bar.JPG|thumb|L. Didžiulienės bareljefas ant paminklo.]]
'''Liudvika Didžiulienė–Nitaitė''' (slapyvardis '''Žmona''', [[1856]] m. [[balandžio 21]] d. [[Robliai|Robliuose]], [[Rokiškio rajonas|Rokiškio raj.]] – [[1925]] m. [[spalio 25]] d. [[Griežionėlės]]e) – [[Lietuviai|lietuvių]] rašytoja, visuomenės veikėja.
eilutė 6 ⟶ 5:
== Biografija ==
[[Vaizdas:LietuviuMoksloDraugija.jpg|thumb|left|280px|[[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] narių grupė [[1912]] m. <br />Pirmoje eilėje: [[Jonas Jablonskis]], [[Žemaitė]], [[Petras Kriaučiūnas]], [[Jonas Basanavičius]], [[Liudvika Didžiulienė]], [[Jonas Dielininkaitis]]; <br />antroje eilėje: [[Vincas Palukaitis]], [[Antanas Vileišis]], [[Baltramiejus Čepulis]], [[Adomas Sketeris]], [[Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis]], [[Jonas Ambrozaitis]]; <br />trečioje eilėje: [[Juozas Kairiūkštis]], [[Jonas Spudulis]], [[Mečislovas Davainis-Silvestraitis]], [[Mykolas Kuprevičius]]]]
Mokėsi privačiai, anksti pradėjo skaityti ir rašyti. [[1876]] m. ištekėjo už senos lietuvių [[Bajorai (luomas)|bajorų]] giminės palikuonio, bibliografo, [[tautosaka|tautosakos]] rinkėjo, lietuvių visuomenės veikėjo [[Stanislovas Didžiulis|Stanislovo Didžiulio]]. Jos namuose lankydavosi [[Antanas Baranauskas]], [[Jonas Jablonskis]] ir kiti to meto šviesuoliai. Tai ir Didžiulienę paskatino imtis plunksnos, nors ji manė, jog svarbiausia jos gyvenime – moters, žmonos, motinos pašaukimas. Tai matyti ir iš jos pasirinkto slapyvardžio.
eilutė 16 ⟶ 15:
== Literatūra ==
▲[[Vaizdas:Padvarninkai (2011) 4 - Liudvika Didziuliene monument.jpg|thumb|Paminklas Liudvikai Didžiulienei senosiose Padvarninkų kapinėse.]]
Daug apsakymų paskelbė periodinėje to meto spaudoje. Tiktai [[komedija]] „Lietuvaitės“, [[1912]] m. buvo išleista atskira knygele. Kiti kūriniai rinkiniuose pasirodė tik po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]].
Jos kūryboje pasišaipoma iš to meto dvarų buities, inteligentijos sustabarėjimo, daug valstietiškos buities vaizdelių. Stambiausias ir vienas reikšmingiausių Didžiulienės grožinės prozos kūrinių – [[apysaka]] „Atgajėlė“ (parašyta apie [[1895]] m., išspausdinta „Žvaigždėje“ [[1904]] m.). Tai gana sentimentalus pasakojimas apie sulenkėjusių nuskurdusių bajorų Daugelevičių atžalos Amelijos ir tautiškai susipratusio inteligento, neturtingų valstiečių sūnaus Jono Strazdo meilę.
Gerai pažindama dvaro aplinką ir iš jos kilusią inteligentiją, Didžiulienė matė jos dalies pastangas dalyvauti tautiniame, visuomenės švietimo ir kultūrinimo darbe ir visaip tas pastangas rėmė. Tokia visuomenininkė yra ir Amelija. Ji atmeta tuščiagarbio, švaistūno dvarininkaičio Makso meilę ir pasirenka Joną Strazdą, kurio senelius kadaise mirtinai užplakė jos protėvis. Taip rašytoja propaguoja luominio susitaikymo idėją vardan kilnaus tikslo – tautinio atgimimo.
| |||