Gytis Lukšas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pataisyta rašyba, pridėtas komentaras
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
S Atmestas Gytis Lukšas pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.60.238.95 keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 10:
| mirties vieta =
| sutuoktinis =
| tėvai = [[dailininkas Romualdas Lukšas, aktorė Aleksandra Tamoliūnaitė-Lukšienė]]
| vaikai =
| veikla = Kino režisierius, scenarijų autorius.
| įstaigos = [[Lietuvos kinematografininkų sąjunga]]
| pareigos = Pirmininkas
| alma_mater = Visasąjunginis valstybinis kinematografijos institutas Maskvoje.
| apdovanojimai = [[2000 m. Lietuvos Nepriklausomybės medalis; 2006 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius; 2010 m. LATGA-A "Aukso žvaigždė"; 2012 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija; 2016 m. LR Kultūros ministerijos aukso garbės ženklas "Nešk savo šviesą ir tikėk"; 2016 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.]]
| parašas =
| vikiteka=
}}
'''Gytis Lukšas''' (g. [[1946]] m. [[gegužės 16]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]]. [[Kinokino režisierius, scenarijų autorius.]]
 
== Biografija ==
Tėvas [[Romualdas Lukšas]]. Motina [[Aleksandra Tamoliūnaitė]] - Lukšienė. [[1971]] m. baigęs Kinematografijos institutą [[Maskva|Maskvoje]] [[1971]]–[[1991]] m. dirbo [[Lietuvos kino studija|Lietuvos kino studijoje]]. 1988 - 1990 m. Sąjūdžio seimo narys.Nuo 1991 - 2017 m. Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas. 2012 metų birželio mėnesį Kopenhagoje išrinktas į Europos kino režisierių federacijos (FERA) vykdomąjį komitetą, – tai pirmasis Baltijos šalių atstovas FERA vykdomajame komitete; 2009 -2017 m. Tarptautinio kino festivalio „Baltijos banga" vienas iš sumanytojų bei vadovas; 2012 - 2013 m. Lietuvos edukologijos universiteto Filologijos fakulteto kurso „Kino ir literatūros sąveika"dėstytojas. Skaitė paskaitas Londono kino mokykloje (London Film School) ir Londono kino muziejuje (Museum of the Moving Image), Vilniaus universitete, Kauno Vytauto Didžiojo universitete; Lietuvos kino akademijos narys, Autorinio kino aljanso narys, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių agentūros AVAKA tarybos narys, Lietuvos nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybos narys.
 
== Kūryba ==
Pirmieji filmai – novelė „Telefonas“ TV filme „[[Linksmos istorijos (filmas)|Linksmos istorijos]]“ ([[1973]] m.) ir TV filmas „[[Žvangutis]]“ ([[1974]] m., pagal [[Kazys Saja|K. Sają]]). Kino filmas „[[Virto ąžuolai]]“ ([[1976]] m., pagal [[Juozas Baltušis|J. Baltušį]]) išsiskyrė lietuvių kinui nebūdingomis didelėmis aistromis, ryškiu, prieštaringu moters paveikslu. Lyriškas filmas „[[Mano vaikystės ruduo]]“ ([[1977]] m., pagal [[Juozas Aputis|J. Aputį]]) sovietinio kaimo kasdienybės tema susijęs su niūresnių intonacijų filmu „[[Vasara baigiasi rudenį]]“ ([[1982]] m., scenarijus [[Romualdas Granauskas|R. Granausko]]), kurio herojams būdingas didesnis nusivylimas ir nuovargis. Vaidybinis filmas „Anglų valsas“ (1982 m.) – anglų rašytojo D. Golsvorčio pjesės „Džoja“ ekranizacija. Su lengva ironija pateikta vienos anglų šeimos istorija, nagrinėjamos moralinės problemos. 
Pirmieji filmai – novelė „Telefonas“ TV filme „[[Linksmos istorijos (filmas)|Linksmos istorijos]]“ ([[1973]] m.) ir TV filmas „[[Žvangutis]]“ ([[1974]] m., pagal [[Kazys Saja|K. Sają]]). Filmas – legenda apie dviejų vyrų meilę vienai moteriai. Kino filmas „[[Virto ąžuolai]]“ ([[1976]] m., pagal [[Juozas Baltušis|J. Baltušį]]) išsiskyrė lietuvių kinui nebūdingomis didelėmis aistromis, ryškiu, prieštaringu moters paveikslu. Filmas „[[Mano vaikystės ruduo]]“ ([[1977]] m., pagal [[Juozas Aputis|J. Aputį]]) poetiškas ir šiek tiek melancholiškas pasakojimas apie paauglio susidūrimą su suaugusiųjų pasauliu. „[[Žaltvykslės (filmas)|Žaltvykslės]]“ (televizijos filmas, 2 serijos, [[1979]]–[[1980]] m., pagal [[Hansas Kristianas Andersenas|H. K. Anderseną]]); [[Vasara baigiasi rudenį]]“ ([[1982]] m., scenarijus [[Romualdas Granauskas|R. Granausko]]) - sovietmečio istorija apie ką tik iš kalėjimo sugrįžusį tėvą ir jo sūnų, kurie myli tą pačią moterį. Prizas už geriausią aktorių ansamblį Sąjunginiame festivalyje Leningrade (1983). Vaidybinis filmas „Anglų valsas“ (1982 m.) – anglų rašytojo D. Golsvorčio pjesės „Džoja“ ekranizacija. Su lengva ironija pateikta vienos anglų šeimos istorija, nagrinėjamos moralinės problemos. Muzikiniame TV filme „[[Vakar ir visados]]“ ([[1984]] m.), rodant lietuvių papročius, apeigas, dainas atkuriama dvasinė tautos savastis. Filmas kaip mokymo priemonė naudotas [[Sorbona|Sorbonos]] ir kituose universitetuose. „[[Juozas Miltinis]]. Monologai“ ( [[1988]] m.) - dokumentinis filmas apie įžymųjį Panevėžio dramos teatro režisierių. „[[Žolės šaknys]]“ (1988 m., pagal [[Vidmantė Jasukaitytė|V. Jasukaitytę]]) - vaidybinis, 2 serijų. Romantiška istorija apie lietuvių ir latvių bendravimą Rusijos imperijos laikais. „[[Žalčio žvilgsnis]]“ ([[1990]] m. ) - filosofinis pasakojimas apie nusikaltimą ir bausmę, pagal [[Saulius Tomas Kondrotas|S. T. Kondroto]] romaną. Parodytas Naujojo Europos kino festivalyje Pesaro, Italija. „[[Žemės keleiviai]]“ ([[1992]] m.) - pirmasis vaidybinis filmas apie postsovietinį gyvenimą Lietuvoje, apie tuometinę žmogaus sielos būseną. Sidabrinės vynuogių kekės prizas tarptautiniame Vidurio ir Rytų Europos kino festivalyje „Lubuskie Lato Filmove“ Lagove, Lenkijoje [[1993]] m.. „[[Mėnulio Lietuva]]“ ([[1997]] m., pagal [[Saulius Šaltenis|S. Šaltenį]]) - tragikomiška istorija su mitologiniais elementais apie pokarinį gyvenimą mažame Lietuvos miestelyje. Prizas už geriausią moters vaidmenį tarptautiniame kino festivalyje „Eurazija 98". 2001 m. „Tarnavimas" - dokumentinis. Poetinis pasakojimas apie mažos kaimo katalikų bendruomenės kunigą. 2005 m. „Dieviškoji šviesa" - dokumentinis. Filmo herojus - garsus lietuvių kilmės Amerikos menininkas - vitražistas Albinas Elskus [[Albinas Elskus|A. Elskų]]. Tai filmas - kelionė po įstabų A. Elskaus sakralinių vitražų pasaulį, kuris stulbina žiūrovą monumentalumu, vaizdų ir plastikos subtilumu bei įvairove. 2009 m. filme „[[Duburys (filmas)|Duburys]]“ ([[Romualdas Granauskas|pagal Romualdo Granausko]] romaną) - dramatiška meilės istorija sovietmečio Lietuvoje. Premjera – Monrealio Pasaulio filmų festivalyje (2009), „Auksinės Piramidės“ nominacija tarptautiniame Kairo filmų festivalyje (2009); Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimas už vizualinę kalbą (2009); trys „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai už pagrindinį moters vaidmenį bei antraplanius moters ir vyro vaidmenis šiame filme (2009); Lietuvos kino operatorių asociacijos „Ąžuolo“ apdovanojimas už geriausią operatoriaus darbą (2009);'' ''filmas atstovavo Lietuvai 82-uosiuose Amerikos kino akademijos „Oskaruose“ (2009); buvo parodytas specialioje programoje Modernaus meno muziejuje MoMa Niujorke, JAV (2009)''; ''apdovanojimai už geriausią Baltijos šalių filmą ir geriausią operatoriaus darbą Talino „Black Nights“ filmų festivalyje (2010); apdovanojimai už geriausią aktorės vaidmenį ir geriausią operatoriaus darbą Kijevo tarptautiniame filmų festivalyje (2010); „Sidabrinės vynuogių kekės“ apdovanojimas Centrinės ir Rytų Europos filmų festivalyje „Lubuskie Lato Filmove“ (2010); Baltijos filmų festivalis Berlyne, peržiūros studentams Hirosimos filmotekoje „Hiroshima Cinematheque"; Tamil Nadu Chennai festivalis, Indija, Palm Springs kino festivalis, USA, Goteborgo tarptautinis kino festivalis, Švedija, Cinema Mundi festivalis, Čekija, Cape Winelands filmų festivalis, Pietų Afrika, Edinburgo tarptautinis filmų festivalis, JK; Sietlo tarptautinis kino festivalis, USA; Šanchajaus tarptautinis kino festivalis, Kinija; UW Cinematheque Madisone, USA; One Country One Film Apchat tarptautinis festivalis, Prancūzija; lietuvių filmų programa Cinema Nova Briuselyje; filmas buvo'' ''nominuotas Rusijos kino akademijos pagrindiniam apdovanojimui „NIKA“ (2010); parodytas lietuvių filmų programoje prancūzų filmotekoje „La Cinematheque Française" (2018).
 
Pirmieji filmai – novelė „Telefonas“ TV filme „[[Linksmos istorijos (filmas)|Linksmos istorijos]]“ ([[1973]] m.) ir TV filmas „[[Žvangutis]]“ ([[1974]] m., pagal [[Kazys Saja|K. Sają]]). Filmas – legenda apie dviejų vyrų meilę vienai moteriai. Kino filmas „[[Virto ąžuolai]]“ ([[1976]] m., pagal [[Juozas Baltušis|J. Baltušį]]) išsiskyrė lietuvių kinui nebūdingomis didelėmis aistromis, ryškiu, prieštaringu moters paveikslu. Filmas „[[Mano vaikystės ruduo]]“ ([[1977]] m., pagal [[Juozas Aputis|J. Aputį]]) poetiškas ir šiek tiek melancholiškas pasakojimas apie paauglio susidūrimą su suaugusiųjų pasauliu. „[[Žaltvykslės (filmas)|Žaltvykslės]]“ (televizijos filmas, 2 serijos, [[1979]]–[[1980]] m., pagal [[Hansas Kristianas Andersenas|H. K. Anderseną]]); [[Vasara baigiasi rudenį]]“ ([[1982]] m., scenarijus [[Romualdas Granauskas|R. Granausko]]) - sovietmečio istorija apie ką tik iš kalėjimo sugrįžusį tėvą ir jo sūnų, kurie myli tą pačią moterį. Prizas už geriausią aktorių ansamblį Sąjunginiame festivalyje Leningrade (1983). Vaidybinis filmas „Anglų valsas“ (1982 m.) – anglų rašytojo D. Golsvorčio pjesės „Džoja“ ekranizacija. Su lengva ironija pateikta vienos anglų šeimos istorija, nagrinėjamos moralinės problemos. Muzikiniame TV filme „[[Vakar ir visados]]“ ([[1984]] m.), rodant lietuvių papročius, apeigas, dainas atkuriama dvasinė tautos savastis. Filmas kaip mokymo priemonė naudotas [[Sorbona|Sorbonos]] ir kituose universitetuose. „[[Juozas Miltinis]]. Monologai“ ( [[1988]] m.) - dokumentinis filmas apie įžymųjį Panevėžio dramos teatro režisierių. „[[Žolės šaknys]]“ (1988 m., pagal [[Vidmantė Jasukaitytė|V. Jasukaitytę]]) - vaidybinis, 2 serijų. Romantiška istorija apie lietuvių ir latvių bendravimą Rusijos imperijos laikais.Filmuose „[[Žalčio žvilgsnis]]“ ([[1990]] m. ) - filosofinis pasakojimas apie nusikaltimą ir bausmę, pagal [[Saulius Tomas Kondrotas|S. T. KondrotoKondrotą]] romaną. Parodytas Naujojo Europos kino festivalyje Pesaro), Italija. „[[Žemės keleiviai]]“ ([[19921991]] m.) - pirmasis vaidybinis filmas apie postsovietinį gyvenimą Lietuvoje, apie tuometinę žmogaus sielos būseną. Sidabrinės vynuogių kekės prizas tarptautiniame Vidurio ir Rytų Europos kino festivalyje „Lubuskie Lato Filmove“festivalio Lagove, Lenkijojeprizas [[1993]] m..), „[[Mėnulio Lietuva]]“ ([[1997]] m., pagal [[Saulius Šaltenis|S. Šaltenį]]) -plėtojamos tragikomiškatautos istorijadramatiškos su mitologiniais elementais apie pokarinį gyvenimą mažame Lietuvos miestelyje. Prizas už geriausią moters vaidmenį tarptautiniame kino festivalyje „Eurazija 98". 2001 m. „Tarnavimas" - dokumentinis. Poetinis pasakojimas apie mažos kaimo katalikų bendruomenės kunigą. 2005 m. „Dieviškoji šviesa" - dokumentinis. Filmo herojus - garsus lietuvių kilmės Amerikos menininkas - vitražistas Albinas Elskus [[Albinas Elskus|A. Elskų]]. Tai filmas - kelionė po įstabų A. Elskaus sakralinių vitražų pasaulįistorijos, kurisasmeninio stulbinapasirinkimo žiūrovą monumentalumu, vaizdų ir plastikos subtilumu bei įvairovetemos. 2009 m. filme „[[Duburys (filmas)|Duburys]]“ ([[Romualdas Granauskas|pagal Romualdo Granausko]] romaną) -vaizduojama vieno gyvenimo istorija, filmas apie žmogaus likimą, sovietmečio santvarkos palaužtą žmogų, dramatiška meilės istorija sovietmečio Lietuvoje. Premjera – Monrealio Pasaulio filmų festivalyje (2009), ''„Auksinės Piramidės“ nominacija tarptautiniame Kairo filmų festivalyje (2009); Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimas už vizualinę kalbą (2009); trys3 „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai už pagrindinį moters vaidmenį bei antraplanius moters ir vyro vaidmenis šiame filme (2009); Lietuvos kino operatorių asociacijos „Ąžuolo“ apdovanojimas už geriausią operatoriaus darbą (2009);'' ''filmas atstovavo Lietuvai 82-uosiuose Amerikos kino akademijos „Oskaruose“ (2009); buvo parodytas specialioje programoje Modernaus meno muziejuje MoMa Niujorke, JAV (2009)''; ''apdovanojimai už geriausią Baltijos šalių filmą ir geriausią operatoriaus darbą Talino „Black Nights“ filmų festivalyje (2010); apdovanojimai už geriausią aktorės vaidmenį ir geriausią operatoriaus darbą Kijevo tarptautiniame filmų festivalyje (2010); „Sidabrinės vynuogių kekės“vynuogės“ apdovanojimas Centrinės ir Rytų Europos filmų festivalyje „Lubuskie Lato Filmove“ (2010); Baltijos filmų festivalis Berlyne, peržiūros studentams Hirosimos filmotekoje „Hiroshima Cinematheque"; Tamil Nadu Chennai festivalis, Indija, Palm Springs kino festivalis, USA, Goteborgo tarptautinis kino festivalis, Švedija, Cinema Mundi festivalis, Čekija, Cape Winelands filmų festivalis, Pietų Afrika, Edinburgo tarptautinis filmų festivalis, JK;, Sietlo tarptautinis kino festivalis, USA;, Šanchajaus tarptautinis kino festivalis, Kinija;, UW Cinematheque Madisone, USA;, One Country One Film Apchat tarptautinis festivalis, Prancūzija;, lietuvių filmų programa Cinema Nova Briuselyje; filmas buvo'' ''nominuotas Rusijos kino akademijos pagrindiniam apdovanojimui „NIKA“ (2010); parodytas lietuvių filmų programoje prancūzų filmotekoje „La Cinematheque Française" (2018).
 
Kiti filmai: „[[Žaltvykslės (filmas)|Žaltvykslės]]“ (televizijos filmas, 2 serijos, [[1979]]–[[1980]] m., pagal [[Hansas Kristianas Andersenas|H. K. Anderseną]]), „[[Žolės šaknys]]“ (1988 m., pagal [[Vidmantė Jasukaitytė|V. Jasukaitytę]]). Dokumentiniai filmai: „[[Juozas Miltinis]]. Monologai“ ([[2006]] m., sukurtas [[1988]] m.); „Tarnavimas“ (2001 m.) – dokumentinis, video, 11 min. Poetinis pasakojimas apie mažos kaimo katalikų bendruomenės kunigą. „Dieviškoji šviesa“ (2006 m., apie garsų lietuvių kilmės Amerikos menininką, vitražo dailininką  [[Albinas Elskus|A. Elskų]]).
Gytis Lukšas - vienas nuosekliausių lietuvių literatūros ekranizuotojų; filmams būdinga poetinė pasaulėjauta. Parašė daugelio savo filmų scenarijus.<ref>{{VLE|XIII|688||Gytis Lukšas}}</ref>
 
Gytis Lukšas - vienas nuosekliausių lietuvių literatūros ekranizuotojų; filmams būdinga poetinė pasaulėjauta. ParašėSu daugeliokitais parašė kai kurių savo filmų scenarijus.<ref>{{VLE|XIII|688||Gytis Lukšas}}</ref>
 
Kita kūrybinė veikla:
eilutė 57 ⟶ 59:
 
'''G. Lukšo - skaitovo įrašai (LRT radijas)'''
 
Nuo 2017 m. - autorinės laidos Mažojoje studijoje.
 
2012  „Atmintys“, „Naujausi eilėraščiai“ (Marcelijus Martinaitis)