Suvalkų sutartis: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 2 metus
Istaisyta viena gramatine klaida
(Istaisyta viena gramatine klaida)
 
== Priežastys ==
[[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. sutartimi]] tarp Lietuvos ir Tarybų Rusijos buvo numatyta, kad [[valstybės siena|valstybės sienos]] tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatymas, tai jų abiejų reikalas (II d.) [[Liepos 10]] d., reikalaujant [[Antantė]]s atstovams, Lenkijos ministras pirmininkas Grabskis pasirašė protokolą įsipareigodamas Antantei nedelsiant perleisti Lietuvai Vilnių ir jo apylinkes pagal 1919 m. [[gruodžio 8]] d. nustatytą demarkacinę liniją ([[Kerzono linija|Kerzono liniją]]). Tačiau perduoti Lietuvai Vilniaus Lenkija nesuskubo iš dalies dėl spartaus [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] puolimo, kurio metu Vilnius atiteko į Tarybų Rusijos rankas. Tarybų Rusija, remiantis jau pasirašyta sutartimi, perdavė Vilnių Lietuvai [[liepos 15]] d. Tačiau Raudonoji armija iš Vilniaus pasitraukė tik [[rugpjūčio 26]] d., kada Lenkija, savo ruožtu, perėjo į kontrpuolimąkontrapuolimą prieš Raudonąją armiją. Tą pačią [[rugpjūčio 26]] d. į Kauną atvyko Lenkijos derybininkų delegacija. Lietuva ir Lenkija ėmėsi sunkių derybų dėl Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių santykių. Deryboms nesisekant prasidėjo susidūrimai tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių Suvalkijoje. [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] karinės kontrolės komisijos, atvykusios į susidūrimų vietą spaudimu nutrūkusios derybos buvo vėl atnaujintos ir baigėsi jos Suvalkų sutartimi. Lenkija sutartį pasirašė tik dėl didelio Tautų Sąjungos spaudimo.
 
== Derybos ==
Anoniminis naudotojas