Vikipedija

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
SUJIRENas (aptarimas | indėlis)
2 091 keitimas
SNėra keitimo santraukos
SUJIRENas (aptarimas | indėlis)
2 091 keitimas
+ patikslinta info
Eilutė 1:
{{Infolentelė parkas
| name = Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas
| alt_name =
| photo = VDU_KBS_logo.jpg
Eilutė 41:
}}
 
[[Vaizdas:Kauno botanikos sodas 2007-06-08.JPG|thumb|left|200px|Kauno botanikosBotanikos sodo oranžerija]]
 
'''Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas''' (VDU Kauno botanikos sodas) {{la|Hortus Botanicus Kaunensis Universitati Vytauti Magni}} − universitetinis [[botanikos sodas]], esantis [[Kaunas|Kaune]], [[Aukštoji Freda|Aukštojoje Fredoje]], Ž. E. Žilibero g. 6.
 
Veikia 2 skyriai – Kolekcijų bei paslaugų ir edukacijos. Kolekcijų skyriuje yra [[Fitopatologija|fitopatalogijos]], floros [[biologinė klasifikacija|sistematikos]] grupės, [[gėlininkystė]]s, [[Vaistiniai augalai|vaistinių]] ir [[Prieskoniniai augalai|prieskoninių]] augalų, pomologijos, [[Dendrologija|dendrologijos]] kolekcijų sektoriai.
Eilutė 49:
Sode auginama daugiau kaip 13800 [[Augalai|augalų]] [[Rūšis|rūšių]], [[Veislė|veislių]] ir formų.<ref>[http://www.bgci.org/garden.php?id=119 Kaunas Botanical Garden. Botanic Gardens Conservation International (žiūrėta 2018-02-03)]</ref> Botanikos sode gausu įvairių [[Ekspozicija|ekspozicijų]]: vienmečių ir daugiamečių [[Gėlė|gėlių]], vaistinių augalų, sidabrakrūmių ir [[Spygliuočiai|spygliuočių]], [[Hortenzija|hortenzijų]], [[Petunija|petunijų]] ir energinių augalų. Auginamas edukacinis daržas. Neseniai atnaujinta floros sistematikos ekspozicija, [[Rožė|rožių]], [[jurginas|jurginų]], [[tulpė|tulpių]] ir kitų svogūninių augalų bei [[bijūnas|bijūnų]] kolekcijos.
 
2017 m. dirbo 62 darbuotojai, iš jų 6 mokslo darbuotojai. Šiuo metu VDU Kauno botanikos sodas užima 62,5 ha plotą. Visuomenės lankymui atviros ekspozicijos užima apie 30 ha plotą.
 
VDU Kauno botanikos sodas aktyviai bendradarbiauja su [[Lietuva|Lietuvos]] bei [[Tarptautinė organizacija|tarptautinėmis organizacijomis]], kartu būdamas ir jų nariu: [[Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacija|Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos]] (LUBSA), Baltijos botanikos sodų asociacijos, Europos botanikos sodų konsorciumo, Tarptautinės botanikos sodų organizacijos (BGCI). Jau daug metų botanikos sodas įsitraukęs į Tarptautinio augalų mainų tinklo (IPEN) veiklą, vykdo sėklų mainus su viso pasaulio botanikos sodais ir mokslinėmis institucijomis.
 
Botanikos sode kasmet yra organizuojama [[Užgavėnės|Užgavėnių]] šventė, pavasarinės ir rudeninės mugės, „Augalų žavadienis“, „Kvapų naktis“, Aleksoto šventė.<ref name="kaunas">{{Cite web | title = Kauno miesto savivaldybė Aleksoto seniūnija | work = kaunas.lt | date = 2015-03-23 | accessdate = 2016-04-24 | url = http://www.kaunas.lt/administracija/struktura-ir-kontaktai/seniunijos/aleksoto-seniunija | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160407172158/http://www.kaunas.lt/administracija/struktura-ir-kontaktai/seniunijos/aleksoto-seniunija/ | archivedate = 2016-04-07 }}</ref>
Eilutė 57:
== Istorija ==
 
Botanikos sodų istorijos Lietuvoje pradžią galima laikyti [[1781]] m. kuomet Bernardinų sode įkurtas [[Vilniaus universiteto botanikos sodas|Vilniaus universiteto botanikos sodas]]. Tuo tarpu Kauno botanikos sodasKaune įkurtas [[1923]] m. prie [[Vytauto Didžiojo universitetas|Lietuvos universiteto]] (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) [[Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultetas|Matematikos-gamtos fakulteto]] kaip Lietuvos botanikos mokslų centras. Jam parinktas 70 ha žemės plotas Aukštojoje Fredoje, į kurį pateko buvęs [[Juozas Godlevskis|J. Godlevskio]] [[Aukštosios Fredos dvaras|dvaro]] parkas su tvenkiniais ir dalis Kauno tvirtovės gynybinių įrenginių. Vadovauti botanikos sodui iš [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] ([[Estija]]) pakviestas prof. [[Konstantinas Regelis]]. Kaip buvo įprasta tuo metu, pilno klasikinio universiteto botanikos katedros vedėjas kartu buvo ir botanikos sodo vedėjas. Tad K. Regelis iš karto ėmė organizuoti botanikos sodo darbą ir jau [[1922]] m. vasarą aplankė universitetų botanikos sodus septyniose Vakarų Europos valstybėse.
 
[[Vaizdas:Botanikos sodo oranžerija.jpg|180px|thumb|right|Botanikos sodo oranžerija.]]
Su kitų botanikos sodų pagalba, ypač [[Berlynas|Berlyno]], [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] ir [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]], KaunoLietuvos universiteto botanikos sodas kūrėsi labai sparčiai ir kvalifikuotai. [[1923]] m. [[vasario 15]] d. oficialiai paskirta teritorija, o tų pačių metų [[liepos 8]] d. botanikos sodas iškilmingai pašventintas, prezidentas [[Aleksandras Stulginskis]] padėjo kertinį akmenį būsimai oranžerijai. [[1925]] m. pastatytuose dviejuose šiltnamiuose imta auginti atogrąžų augalus, tarp jų ir [[gigantiškoji viktorija|gigantiškąją viktoriją]], [[riešutinis lotosas|riešutinį lotosą]].
 
Per kelerius metus botanikos sodas tapo ne tik [[biologija|biologijos]], [[medicina|medicinos]] ir [[farmacija|farmacijos]] studentų mokomąja baze, bet ir svarbiu botanikos mokslo centru. Daug dėmesio buvo skiriama augalų aklimatizacijos, introdukcijos, paveldimumo, ligų, sistematikos ir kitiems klausimams nagrinėti. [[1926]] m. botanikos sodo kolekcijose buvo 4650 rūšių augalų, [[1932]] m. – 5987, [[1934]] m. – 7180, [[1936]] m. – 7200 rūšių. [[1937]] m. pastatyta 12,2 m aukščio palmėms auginti skirta oranžerija su baseinu.
 
[[1940]] m. sodo įkūrėjas ir pirmasis vedėjas K. Regelis pasitraukė į [[Šveicarija|Šveicariją]]. [[1941]] m. įsteigus [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademiją (MA)]], botanikos sodas perėjo jos žinion. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais sodas gana stipriai nukentėjo. Žuvo dalis augalų oranžerijose, sunaikinta rožių kolekcija, sumažėjo dekoratyviųjų augalų. Po karo, nuo [[1946]] m., Kauno botanikos sodas tapo MA Biologijos instituto, po [[1959]] m. reorganizacijos – Botanikos instituto sudėtine dalimi.
 
Didelės centrinės dalies rekonstrukcija prasidėjo nuo [[1974]] m., pagal kraštovaizdžio architektės [[Dainora Juchnevičiūtė|Dainoros Juchnevičiūtės]] [[1972]] m. parengtą projektą. Buvo įrengti nauji gėlynai, takai, laistymo sistema. [[1983]]–[[1986]] m. pastatyti eksperimentiniai šiltnamiai su laboratorijų bloku. [[1989]] m. Kauno botanikos sodas Kaune tapo Botanikos instituto filialu, [[1990]] m. – savarankiška Lietuvos MA įstaiga, [[1992]] m. sausio 31 d. įjungtas į atkurtą Vytauto Didžiojo universitetą.
 
[[1997]] m. botanikos sode įrengta unikali ekspozicija akliesiems ir silpnaregiams, kurioje auginamus vaistinius, uoginius, prieskoninius augalus galima liesti, uostyti, o pavadinimai parašyti [[Brailio raštas|Brailio raštu]].
Eilutė 90:
Vaizdas:Kauno botanikos sodas3, 2005-06-09.jpg|Spygliuočių medžių ir krūmų kolekcija
Vaizdas:Kauno botanikos sodas, 2005-06-09.JPG|Vilkdalgių kolekcija
Vaizdas:Kauno botanikos sodas.jpg|KaunoVDU botanikos sodo tvenkinys
Vaizdas:Botanikos sodo tulpynas.jpg|tulpių kolekcija
</gallery>
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vytauto_Didžiojo_universiteto_Botanikos_sodas"