Veikiamos prancūzų poststruktūralizmo susiklostė struktūralizmo šakos [[semiotika]] ir [[naratologija]]. Struktūralizmas padarė didelę įtaką [[literatūrologija]]i, [[sociologija]]i, [[dekonstruktyvizmas|dekonstruktyvizmui]], [[postmodernizmas|postmodernizmui]].<ref>{{VLE|22||Eugenijus Žmuida}}</ref> Kultūrinį struktūralizmą TSRS plėtojo vadinamoji Tartu mokykla, padėjusi pamatus ir lietuvių struktūralizmui.
Struktūralizmas kritikuojamas tuoteigiant, kad norint suprasti socialinį gyvenimą, neužtenka perprasti jo socialinę struktūrą. Šalia struktūros visada egzistuoja konkretūs veikiantys, praktinius ir ritualinius veiksmus atliekantys žmonės-veikėjai ir atlikėjai. Struktūra visada sąveikauja su atlikimu taip, kad atlikimas yra pirminis, o struktūra tegali būti išvestinė iš jo ir numanoma. Šneka ir ritualo atlikimas yra realūs, tuo tarpu kalbos, kaip ir ritualinės sistemos, struktūra yra išvestinė, nuspėjama ir abstrakti. Nauji atlikimai, perteikimai keičia kultūrą, ją nuolat struktūruodami. Kiekvienas naujas legendos pasakojimas yra konkrečios formos, ir ši priklauso nuo pasakotojo interesų. Pasak kritikų, struktūra nėra stabili, ją kuria veikėjas ir veikla.<ref>[[Vytis Čiubrinskas]]. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.</ref>
