[[1316]] m. [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]] atskiru ir pirmuoju lietuvių metropolitu buvo įšventintas [[Teofilis]], o naujosios metropolijos sostine tapo [[Naugardukas]], kuriam buvo pavaldžios Polocko ir Turovo vyskupijos. [[1330]] m. Teofiliui miursmirus Konstantinopolio patriarchas, matydamas, kad stačiatikybė tarp lietuvių rimčiau nepaplito, nusprendė, kad LDK stačiatikių vadovavimu sėkmingai gali rūpintis [[Maskvos metropolitas]] ir Teofilio įpėdinio nepaskyrė. Vėliau kunigaikščio [[Algirdas|Algirdo]] iniciatyva buvo įšventintas antrasis Lietuvos metropolitas Romanas ([[1355]] m. - [[1361]] m.). Algirdo valdymo laikotarpiu paaštrėjo santykiai tarp Lietuvos ir Rusios metropolijų, kadangi Algirdas siekė įtakos [[Rusios metropolija|Rusios metropolijoje]], o pastarieji siekė Lietuvos stačiatikių metropolijos pavaldumo. [[1371]] m. Lietuva oficialiai prarado nepriklausomos metropolijos statusą. [[1415]] m. [[Vytautas Didysis]] nesėkmingai bandė atkurti Lietuvos metropoliją. Kova dėl įtakos tarp LDK ir Maskvos baigėsi [[1448]] m. kai [[Maskva]] paskelbė pati rinksianti savo patriarchus be [[Bizantija|Bizantijos]] žinios.
