Mažeikių muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 46.36.67.16 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zygimantus keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 7:
 
== Istorija ==
Muziejus įkurtas [[1928]] m. kra štotyrininkokraštotyrininko, pradžios mokyklos vedėjo mokytojo [[Stasys Ličkūnas|S. Ličkūno]], sukaupusio daug archeologijos, etnografijos ir tautodailės vertybių, iniciatyva. [[1926]] m. S. Ličkūnas bandė oficialiai užregistruoti savo muziejėlį [[Lietuvos šaulių sąjunga|Šaulių rinktinės]] vardu, bet jam nepavyko gauti paramos, tad šio sumanymo atsisakė. Kuriantis „Senovės pažinimo mylėtojų“ kuopelei S. Ličkūnas prie kuopelės neprisijungė, nes, būdamas mokytojas, gimnazisto Vl. Pūnio sumanymus galėjo laikyti nelabai rimtais. Jei tam jis būtų oficialiai pritaręs, galėjo nukentėti jo, mokytojo, autoritetas – jam tada būtų vadovavęs jo paties mokinys. S. Ličkūnas įsijungė į kuopelės veiklą, tapo revizijos komisijos pirmininku tik po to, kai Vl. Pūnis susiruošė išvykti studijuoti į Kauną. Nuo 1928 m. [[rugsėjo 11]] d. jis tapo kuopelės pirmininku. Tuo laiku buvo atidarytas ir Mažeikių muziejus. S. Ličkūnas Kankinių gatvėje buvo pasistatęs namelį. Viename gale gyveno pats su šeima (turėjo 4 vaikus), kitame gale dviejuose kambariuose buvo įkurtas muziejus. Iš pradžių lankytojams buvo rodoma 500 eksponatų. Kartu su „Senovės pažinimo mylėtojų“ kuopele S. Ličkūnas išleido žurnaliuką „Senovė”. Pablogėjus sveikatai, jis neteko savo pagrindinio darbo, todėl Telšių „Alkos” muziejus Mažeikių muziejų pasiūlė prijungti prie Telšių ir pažadėjo S. Ličkūnui finansinę paramą bei apmokėti turimas muziejaus skolas. 1931 m. [[birželio 3]] d. S. Ličkūnas sušaukė steigiamąjį Telšių „Alkos“ muziejaus Mažeikių skyriaus susirinkimą. Į jį nebuvo pakviestas nė vienas „Senovės pažinimo mylėtojų“ kuopelės narys. Dėl to kilo Vl. Pūnio nepasitenkinimas. Mažeikių muziejų S. Ličkūnas tvarkė (su trumpomis pertraukomis) iki pat savo mirties [[1944]] m.<ref>{{Cite web | title = ŽYMIAUSI MAŽEIKIŲ KRAŠTO KULTŪROS VEIKĖJAI (XX a. pirma pusė) | work = samogit.lt | date = 2014-09-01 | accessdate = 2017-03-28 | url = http://www.samogit.lt/KULTURA/mazeikasmen.lt.htm | archiveurl = http://web.archive.org/web/20090430111530/http://www.samogit.lt:80/KULTURA/mazeikasmen.lt.htm | archivedate = 2009-04-30 }}</ref>
 
Muziejus nukentėjo per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] – 1944 m. perkraustant eksponatus į miesto savivaldybės rūsius nemažai vertybių dingo. Vėl ėmė veikti [[1945]] m., turėjo apie 12 000 eksponatų. [[1955]] m. per gaisrą sudegė beveik visi eksponatai, [[1955]]–[[1958]] m. neveikė. [[1965]]–[[1988]] m. buvo [[Žemaičių muziejus Alka|Telšių kraštotyros muziejaus]] filialas.