Lietuvos naudingosios iškasenos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 193.219.177.37 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
huranus
Eilutė 1:
'''[[Lietuva]]''' turi įvairiųhuranus '''naudingųjų iškasenų''', tačiau jos slypi gelmėse, po [[kvarteras|kvartero]] nuogulomis ir giliau. Lietuvoje kasamas [[smėlis]], [[žvyras]], [[molis]], [[klintis]], [[dolomitas]], [[durpės]], [[nafta]]. Prieš 15 metų šalyje buvo iškasama po 10–12 tonų naudingųjų iškasenų kiekvienam gyventojui, tačiau šiandien šis rodiklis sumažėjęs iki 5–6 tonų.
 
== Nafta Lietuvoje ==
 
Lietuvoje naftos ilgai nepavyko rasti, tik [[1968]] m. [[Šiūpariai|Šiūparių]] gręžinyje, netoli [[Gargždai|Gargždų]], ištryško pirmasis naftos fontanas. Nafta Lietuvoje aptinkama 1850–2000 metrų gylyje, daugiausiai [[kambras|kambro]] sluoksniuose. Dėl didelio slėgio iš gręžinio ji kyla pati ir ištrykšta. Kai po tam tikro eksploatavimo laiko nustoja trykšti, verslovėje pastatomi siurbliai. Lietuvoje dabar eksploatuojama 10 naftos telkinių. Per metus išgaunama apie 0,4 mln. tonų vertingos žaliavos. Tai patenkina maždaug 5 % šalies reikmių. Nuo [[1990|1991]] m., kai prasidėjo pramoninė naftos gavyba, išgauta daugiau kaip 2,5 mln. tonų naftos. Visą laiką augusi naftos gavyba, nuo [[2002]] m. ėmė mažėti. Priežastis – nebeieškoma naujų naftos sankaupų. Dabar išžvalgyti Lietuvos ištekliai tesudaro 3 mln. tonų, o tokiais pat gavybos tempais, jie būtų išnaudoti per 8 metus. Mokslininkai prognozuoja, kad Lietuvos naftos atsargos sausumoje gali siekti net iki 60 mln. tonų, bet jas dar reikia rasti. Geologų akys krypsta į [[Baltijos jūra|Baltijos jūrą]]. Lietuvos [[išskirtinė ekonominė zona|išskirtinėje ekonominėje zonoje]] gali slūgsoti dar 40–80 mln. tonų naftos. Tai patvirtina Rusijos teritoriniuose vandenyse pradėtas eksploatuoti didelis telkinys D-6, kurio atsargos apie 22 mln. tonų.
 
== Dolomitas ==