21:07, 20 gruodžio 2017 versija taisyti Ed1974LT (aptarimas \| indėlis) 21 813 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		21:20, 27 rugsėjo 2018 versija taisyti anuliuoti Ed1974LT (aptarimas \| indėlis) 21 813 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 14: '''Suomių kalba''' (suomiškai – ''suomi'') – kalba, kuria kalba dauguma [[Suomija\|Suomijos]] gyventojų ir etniniai suomiai, gyvenantys už Suomijos ribų. Tai yra ir oficiali Suomijos kalba, ir oficiali mažumos kalba [[Švedija\|Švedijoje]]. Suomių kalba priklauso [[Uralo kalbos\|Uralo kalbų]] šeimos [[Finougrų kalbos\|finougrų]] kalbų ~~šeimai~~grupei ir pagal kaitybą priskiriama [[Agliutinacinė kalba\|agliutinacinėms kalboms]]. Suomių kalba šnekama Suomijoje (išskyrus švediškąją kalbos sritį ir Enarės bei Utsjokio sritis, kur kalbama dar ir [[samių kalba]]), [[Finmarkas\|Finnmarko]] provincijoje [[Norvegija\|Norvegijoje]], šiaurės rytų ~~Norrbotteno~~Norboteno provincijoje [[Švedija\|Švedijoje]], [[Sankt Peterburgas\|Sankt Peterburgo]] srityje bei pavienėse teritorijose Sibire ir Šiaurės Amerikoje. Iš viso suomiškai kalba apie 6 milijonus žmonių. Suomiai patys save vadina ''suomalaiset'' (suomalainen, suo – pelkė, maa – kraštas), o savo kalbą ''suomi''. Populiari nuomonė, kad šią kalba išmokti labai sunku, bet taip yra greičiausiai dėl to, kad bemaž viso aplinkinės tautos, išskyrus estus, kalba ~~indoeuriopiečių~~[[Indoeuropiečių kalbos\|indoeuropiečių šeimos kalbomis]], kurių struktūra labai skiriasi nuo suomių kalbos. Suomių rašomosios kalbos kūrėju laikomas vyskupas ''Mikael Agricola'' (1508–1557 m.). Eilutė 25: '''Balsiai''': a, e, i, o, u, ä, y, ö. Ilgieji balsiai žymimi dvigubu balsio ženklu. '''Tvirtagaliai [[Dvibalsis\|dvibalsiai]]''': ie, uo, yö (kilę iš ilgųjų e, o, ö). '''Tvirtapradžiai dvibalsiai''': au, äy, ei ir kt. (iš viso 14). '''[[Balsių harmonija]]''': a, o, u negali būti tame pačiame žodyje su y, ä, ö. '''Priebalsiai''': d, h, j, k, l, m, b, p, r, s, t, v. Šiuolaikinėje bendrinėje kalboje žodis negali prasidėti ar pasibaigti daugiau kaip vienu priebalsiu, o žodžio viduryje retai pasitaiko trys priebalsiai po vienas kito. '''Žodžio kirtis''': pirmajame skiemenyje (dėl ~~ugro-finų~~ugrfinų įtakos latvių kalbos kirtis tapo fiksuotas pirmajame skiemenyje). Kirtis nedaro įtakos garso ilgumui. == Skiemenys == Eilutė 48: Giminių suomių kalba neturi. Veiksmažodis turi keturias [[Nuosaka\|nuosakas]], gausu [[Bendratis\|bendraties]] ir [[Dalyvis (gramatika)\|dalyvių]] formų. == Baltų ir suomių kalbų ryšiai ==

Suomių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų