Pirmieji istoriniuose šaltiniuose užfiksuoti elektros tyrimai siekia [[1753]] m., kai [[VU|Vilniaus universiteto]] profesorius, matematikas, astronomas ir architektas [[Tomas Žebrauskas]] pademonstravo elektros mašiną ir jos sukeltą iškrovą.{{faktas}} [[1854]] m. nutiesus [[Peterburgas|Peterburgo]] – [[Varšuva|Varšuvos]] [[telegrafas|telegrafo]] liniją, buvo pradėti naudoti cheminiai elektros energijos šaltiniai.
Vilnius XIX a. buvo svarbus [[Rusija|Rusijos]] imperijos šiaurės vakarų krašto pramoninis, strateginis ir administracinis centras. [[1862]] m. per Vilnių nutiesus [[Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis|geležinkelį]], ūkinis ir politinis miesto gyvenimas dar labiau pagyvėjo. [[1864]] m. generalgubernatoriaus [[Michailas Muravjovas|M. Muravjovo]] iniciatyva Vilniuje įrengtas gatvių apšvietimas – pastatyti pirmieji 44 dujiniai žibintai.
Pirmoji centrinė elektrinė buvo pastatyta [[Niujorkas|Niujorke]]. [[1882]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] [[1897]] m. nedidelė elektros stotis buvo įrengta, M. Jelenskio name Jurgio prospekte (dabar Gedimino pr. 19). [[1900]] m. neoficialiai nuolatinės srovės 30 A, 125 V, 1354 aps./min. generatorių, kurį suko 6 AG žibalinis variklis, buvo įsirengęs pirklys Girša Janovas. Panašios elektros stotys netrukus buvo pastatytos generolo leitenanto Kukelio name [[Antakalnis (Vilnius)|Antakalnyje]], grafo [[Juozapas Tiškevičius|J. Tiškevičiaus]] dvare prie [[Trakai|Trakų]]. [[1902]] m. 12,5 kW 110 V nuolatinės srovės generatorius, kurį suko 20 AG žibalinis variklis, buvo įrengtas Vilniaus miesto salės (dabar [[Valstybinė filharmonija]]) pirmame aukšte. Salę apšvietė 42 elektriniai šviestuvai. Tais pačiais metais savo elektros stotį įsirengė ir [[Vilniaus geležinkelio stotis]].
