Joseph Goebbels: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Jozefas GėbelsasGiobelsas''' (Gebelsas, Giobelsas, {{de|Paul Josef Goebbels}}, [[1897]] m. [[spalio 29]] d. – [[1945]] m. [[gegužės 1]] d.) – [[NSDAP]] veteranas (narys nuo [[1924 m.]]), Vokietijos [[liaudies švietimo ir propagandos ministras]] ([[1933]]–[[1945 m.]]), [[NSDAP Reicho propagandos skyrius|NSDAP Reicho propagandos skyriaus]] vadovas ([[1930]]–[[1945 m.]]). Vienas artimiausių [[Adolf Hitler|Hitlerio]] bendražygių ir pasekėjų, buvo žinomas savo viešomis kalbomis ir giliu [[Antisemitizmas|antisemitizmu]].

Paulis Jozefas Gėbelsas gimė [[1897]] m. [[spalio 29]] d. Raito miestelyje (dabar [[Menchengladbachas|Menchengladbacho]] dalis). 1921 m. įgijo filosofijos daktaro laipsnį [[Heidelbergo universitetas|Heidelbergo universitete]].<ref>P. J. Goebbels. Wilhelm von Schütz als Dramatiker. Ein Beitrag zur Geschichte der Romantischen Schule // Heidelberg, Universitatverlag, 1922</ref> 1924 m. prisijungė prie [[Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija|nacių partijos]], dirbo kartu su [[Gregor Strasser|Gregoru Štraseriu]] partijos šiaurinėje šakoje. 1926 m. buvo paskirtas Berlyno partinės organizacijos vadovu ([[Gauleiteris|gauleiteriu]]), eidamas šias pareigas pradėjo domėtis [[propaganda]] kaip priemone partijos ir jos programos populiarinimui. [[1928]] metais J. GėbelsasGiobelsas paskirtas nacionalsocialistų partijos spaudos, propagandos ir kultūros šefu, jis tapo vienu iš žymiausių partijos narių ir [[Adolfas Hitleris|A. Hitlerio]] artimų žmonių.

[[1933]] m. naciams atėjus į valdžią, paskirtas [[propaganda|propagandos]] ministru. J. GėbelsoGiobelso vadovaujama Propagandos ministerija greitai perėmė visų Vokietijos masinės informacinės priemonių priežiūrą ir kontrolę. Jis ypač propagandos tikslais naudojosi santykinai naujomis priemonėmis − [[radijas|radiju]] ir [[kinas|kino filmais]]. J. GėbelsasGiobelsas buvo III Reicho naujos moralės kūrėju: „Jūs privalote būti negailestingi, kada kalbama apie tuos, prieš kuriuos mes kovojame, ir ką mes pasmerkiame totaliniam sunaikinimui".

J. GėbelsasGiobelsas garsėjo kaip oratorius, politinės kovos strategas, [[Tomas Manas|Tomo Mano]], [[Albert Einstein|A. Einšteino]], [[Bertoldas Brechtas|B. Brechto]], [[Ana Zaers|A. Zejers]] išvijimo iš Vokietijos iniciatorius. GebelsuiGiobelsui įsakius, buvo nužudytas publicistas fon Oseckis, daug kairiųjų žurnalistų. Jo įsakymu buvo deginamos K. Markso, G. Hegelio, I. Kanto, H. Heinės, T. Mano, L. Tolstojaus, R. Rolano, B. Brechto ir kitos naciams „kenksmingos“ knygos. Viena įsimintiniausių jo organizuotų nacių atakų prieš žydus – [[Krištolinė naktis]] ([[1938]] m. lapkričio 9-10 d.), kai buvo įvykdytas vienas žiauriausių nacistinės partijos pogromų: per naktį buvo suimti mažiausiai 25 000 tūkstančiai žydų, 61 nužudytas.

Partijoje J. GėbelsasGiobelsas buvo vadinamas „nerimstančiu naciu“. Būdamas vienas iš karo šalininkų, GėbelsasGiobelsas darė viską, kas buvo jo jėgose, kad paruoštų žmones dideliam ir ilgam karui. [[1943]] metais [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] pasisukus vokiečiams nepalankia linkme, gebelsinė propaganda maskavo vokiečių kariuomenės nesėkmes ir iki karo pabaigos palaikė tikėjimą „vokiečių ginklo pergale“.

1943 m. J. GėbelsasGiobelsas pradėjo spausti Hitlerį įvesti specialias priemones, kurios vėliau tapo „visuotiniu karu“ („totaliniu karu“), įskaitant karui nebūtinų verslų uždarymą, moterų įtraukimą į darbą, prieš tai nuo karinės tarnybos atleistų vyrų šaukimą į vermachtą. Galiausiai 1944 m. liepos 23 d. Hitleris paskyrė jį Reicho įgaliotiniu totaliniam karui. GėbelsasGiobelsas, daugiausiai nesėkmingai, ėmėsi naujų priemonių padidinti žmonių, galinčių dirbti ginklų gamyboje bei tarnauti vermachte, skaičių.

Po [[1944]] m. pasikėsinimo į A. Hitlerį, GėbelsasGiobelsas vienintelis organizavimo maištingųjų generolų blokavimą ir dalyvavo juos sušaudant. Jo įsakymu Berlyne be teismo ir tardymo buvo suimti ir sušaudyti šimtai žmonių.{{faktas}}

Sovietų kariuomenei apsupus Berlyną, GėbelsasGiobelsas liko su Hitleriu, o šiam nusižudžius dienai perėmė kanclerio pareigas. Paskutiniąją gyvenimo dieną jis kartu su žmona [[kalio cianidas|kalio cianidu]] nunuodijo šešis mažamečius vaikus, o vėliau įšėję į šalia bunkerio esantį sodą nusižudė. J. GėbelsasGiobelsas nušovė savo žmoną Magdą, o tada ir pats sau šovė į galvą. Jų kūnai buvo padegti, tačiau neužteko benzino ir jie tik smarkiai apdegė.