Egiptas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1517 m. nusilpusį Mameliukų sultonatą nukariavo [[Osmanų imperija]], kuri Egipte įkūrė savo [[Egipto ejaletas|provinciją]]. Osmanai paliko senosios Egipto aristokratijos valdžią, ir mameliukai toliau užėmė svarbiausius postus. Turkijos vietininkas ([[valis]]) turėjo skaitytis su jais. Osmanų imperijos nusilpimo laikais Egipte ne kartą kilo sukilimai, maištai, kovos su dykumų klajokliais [[beduinai]]s. 1798 m., tam kad padėtų Osmanams tvarkytis su mameliukais, į Egiptą buvo įvesta [[Napoleonas|Napoleono]] armija. Tačiau jau po trejų metų prancūzus išvijo jungtinės Osmanų ir britų pajėgos.

 

Kilusių neramumų fone [[albanai|albanų]] kilmės karvedys [[Muhamedas Ali Paša|Muhamadas Ali]] paėmė valdžią Egipte, tapo Egipto vietininku, ir Osmanai buvo priversti pripažinti jo valdžią. Muhamadas pradėjo užkariavimus Osmanų vardu, užimdamas teritorijas Sudane, Sirijoje ir Hidžaze, o 1831 pradėjo karą su pačiu Osmanų sultonu. Po kelių trukusių Osmanams nesėkmingų karų įsikišus britams, Muhamadas atidavė Osmanams užgrobtas teritorijas, išskyrus Sudaną, tačiau liko ''de facto'' nepriklausomu Egipto vietininku. Šiam mirus 1848 m. vietininko postą paveldėjo jo sūnus. 1868 m. Osmanai pripažino Egipto autonomiją, ir taip buvo įkurtas nominaliai Osmanams priklausantis [[Egipto chedivatas]]. Kadangi chedivatas susidūrė su dideliais sunkumais Sudane, buvo priverstas prašyti britų pagalbos. Britai įvedė savo armiją 1882 m., padėjo atkovoti Sudaną, tačiau Egiptas liko okupuotas britų, o Sudanas pradėtas valdyti kaip [[Sudano kondominiumas|kondominiumas]].