Vikipedija

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
RamuneH (aptarimas | indėlis)
3 keitimai
Atšauktas naudotojo Homo ergaster (Aptarimas) darytas keitimas 5443731
Žymos: Anuliuoti Žyma: Išmestos nuorodos
S Atmestas RamuneH pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 1:
{{Dvaras
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje yra vienas iš svarbiausių Lietuvos tūkstantmečio programos projektų. Visiškai atkurta istorinė rezidencija po daugelio metų vėl tapo Lietuvos valstybės ilgaamžės tradicijos simboliu ir nacionalinio pasididžiavimo objektu, reikšmingu pilietinio auklėjimo, istorinės savimonės ugdymo, kultūrinio paveldo aktualinimo, valstybės reprezentavimo ir turizmo informacijos sklaidos centru, svarbiu muziejinės infrastruktūros dėmeniu. Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje atkūrimas, patvirtintas 2000 ir 2001 metų Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės sprendimais, visuomenės suvokiamas kaip tautinei savimonei ir istorinei atminčiai svarbaus Lietuvos suverenumo ir Vilniaus – valstybės istorinės sostinės – atpažinimo ženklo sugrąžinimas, istorinės tiesos restitucija.{{Dvaras
| Pavadinimas = Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai (Vilniaus žemutinė pilis)
| Paveiksliukas = Valdovųrūmai2010 02 07Vilnius10.JPG
| Vieta = [[Vilnius]]
| Įkurtas = 1530 m.
| Stilius = [[Renesansas]]
| Giminės = [[Gediminaičiai]]
Eilutė 9:
| Dabar =
| Savininkas =
| Paveikslėlio apibūdinimas = ValdovųRūmų rūmaipietinis iš Katedros aikštės pusėskorpusas
}}
'''Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai''' – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis.
=='''Istorinė raida'''==
 
Svarbiausios datos, žyminčios Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorinę raidą:
Pastatas priklauso [[Vilniaus pilių rezervatas|Vilniaus pilių rezervatui]], jame įsikūręs [[Nacionalinis muziejus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai“]]. [[2018]] m. [[liepos 6]] d. [[Lietuvos valstybės šimtmetis|Lietuvos valstybės šimtmečio]] proga iškilmingai atidaryti pilnai atstatyti rūmai. Statybos atsiėjo per 100 mln. eurų. Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkurti iš 1987–2001 m. atkastų rūmų liekanų.<ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/penktadieni-iskilmingai-atidaromi-pabaigti-valdovu-rumai-1104-997524|title=Penktadienį iškilmingai atidaromi pabaigti Valdovų rūmai|website=[[15min]]|access-date=2018-07-09}}</ref>
{| class="wikitable"
 
|VI tūkstm. p. Kr.
== Istorija ==
|Ankstyviausieji radiniai, liudijantys apie žmonių veiklą Vilniaus pilių teritorijoje
 
|-
=== Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai XV-XIX a. pr. ===
|II–XIII a.
[[XV a.]] pab. – [[XVI a.]] pr. [[Aleksandras]] pagrindinę savo rezidenciją iš [[Gedimino pilis|Aukštutinės pilies]] greičiausiai perkėlė į Žemutinę, čia pastatydamas vėlyvosios gotikos rūmus.
|Vilniaus Žemutinėje pilyje, taip pat ir vėlesnių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje įsikūrė ir egzistavo įtvirtinta medinė gyvenvietė
 
|-
Vienas iš [[Žemutinė pilis|Žemutinės pilies]] rekonstrukcijos autorių – olandas [[Peter Nonhardt|Petras Nonhartas]] ({{de|Peter Nonhardt}}).
|XIII a. II p.–XIV a. I p.
 
|Dalis gyvenvietės virto pilimi, pastatyti pirmieji ikigotikiniai ir gotikiniai mūriniai pastatai, siejami su Gediminaičių pirmtakais ir pirmaisiais šios dinastijos valdovais – Vyteniu ir Gediminu
[[XVI a.]] profesionalūs vietiniai, taip pat italų, lenkų bei kitų šalių architektai, kiti menininkai ir meistrai Valdovų rūmus pavertė renesansine rezidencija, kuri vėliau įgijo ankstyvojo Baroko bruožų. Rūmuose rezidavo Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovai.
|-
 
|1323 m.
[[XVI a.]] ir [[XVII a.]] vadinami rūmų „aukso laikais“. [[Vilnius]] tuo metu buvo svarbus Vidurio Rytų Europos centras, o [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] ir [[Lenkijos Karalystė]], kurias valdė Gediminaičių-Jogailaičių ir Vazų dinastijų monarchai – įtakinga šio regiono valstybė. Rūmuose vyko daug visai Europai svarbių istorinių įvykių. Buvo priimami užsienio šalių pasiuntiniai, vyko seimai, buvo prisiekiama Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, pasirašomos tarptautinės sutartys, vykdomi teismai, redaguojamas [[Lietuvos Statutas]], saugomas valstybės iždas ir archyvas. Čia buvo sukaupta viena turtingiausių Europoje bibliotekų, saugomos neeilinės šarvų bei medžioklės trofėjų kolekcijos, gobelenai, paveikslai, brangenybės. <ref>http://www.lithuania.travel/lt/objektai/valdovu-rumai/497</ref>
|Į Vilnių faktiškai perkėlęs valstybės sostinę ir įsikūręs pilyse, didysis kunigaikštis Gediminas iš čia rašė laiškus Europai, priėmė pasiuntinius ir sudarė sutartis
 
|-
[[1655]] m. rugpjūčio mėn. [[Rusija|Rusijos]] kariuomenė užėmė [[Vilnius|Vilniaus]] miestą, Žemutinę ir [[Vilniaus Aukštutinė pilis|Aukštutinę pilį]]. [[1661]] m., vaduojant Vilnių, per kelis mėnesius trukusią kovą Valdovų rūmai buvo smarkiai apgriauti ir išgrobstyti.
|XIV a. vid.
 
|Vilniaus Žemutinė pilis buvo apjuosta mūriniais gynybiniais įtvirtinimais su bokštais
[[XVIII a.]] rūmuose apsigyveno neturtingi miestiečiai ir čia įsikūrė įvairios dirbtuvės. XVIII a. pab. buvo nuspręsta rūmus rekonstruoti ir juos pritaikyti reprezentacijai, bet žlugus [[ATR]], šie planai nebuvo įgyvendinti.
|-
 
|1386–1387 m.
[[XIX a.]] pradžioje rūmai visiškai sugriauti.
|Vilniaus pilyse ilgėliau apsistojęs Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila ėmėsi Lietuvos krikšto ir Vilniaus vyskupijos steigimo bei katedros statybos darbų
 
|-
|1390 m.
|Vokiečių ordino žygyje į Vilnių bei sunaikinant Kreivąją pilį dalyvavo Derbio grafas Henrikas Bolingbrokas (Henry Bolingbrok), vėliau jis tapo Anglijos karaliumi Henriku IV, bei atgauti Lietuvos sostą siekiantis Vytautas
|-
|1402 m.
|Vokiečių ordino kariuomenė paskutinį kartą nesėkmingai bandė pulti Vilniaus pilis, žygyje dalyvavo ir Jogailos brolis Švitrigaila
|-
|1413 m.
|Didysis kunigaikštis Vytautas rezidavo Žemutinėje pilyje
|-
|1413–1414 m.
|Vilniaus pilyse lankėsi ir jas aprašė Burgundijos hercogo Jono Bebaimio pasiuntinys Žiliberas de Lanua (Ghillebert de Lannoy)
|-
|1430 m.
|Remiamas Romos karaliaus, vėlesnio Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgo (Sigismund von Luxemburg), Vytautas Didysis Vilniuje planavo karūnuotis Lietuvos karaliumi, todėl rekonstravo pilis bei katedrą
|-
|1432 m.
|Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Žygimantas Kęstutaitis, Vytauto Didžiojo brolis
|-
|1440 m.
|Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Kazimieras Jogailaitis, Jogailos sūnus
|-
|1449 (1443?) m.
|Pagal istorinę tradiciją Vilniaus pilyse pirmuoju Krymo chanu paskelbtas Chadži-Girėjus
|-
|1455–1468 m.
|Vilniaus pilyse lankėsi ir gyveno Kazimieras Jogailaitis su žmona Elžbieta Habsburgaite, imperatoriaus, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Albrechto II dukterimi, vadinta „karalių motina“; valdovai rūpinosi gotikinės pilies plėtra, buvo dosnūs bažnyčių mecenatai
|-
|1492 m.
|Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Aleksandras Jogailaitis, Kazimiero Jogailaičio sūnus
|-
|1494 m.
|Vilniuje lankėsi didžioji Maskvos pasiuntinybė ir derėjosi dėl Maskvos didžiojo kunigaikščio dukters jungtuvių su Aleksandru Jogailaičiu
|-
|1495 m.
|Įvyko Aleksandro Jogailaičio ir Elenos, Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III dukters, jungtuvių ceremonija
|-
|XV a. pab.–XVI a. pr.
|
* Padidėjusiam Aleksandro Jogailaičio ir jo žmonos dvarui reikėjo erdvesnės ir modernesnės sostinės rezidencijos, tačiau apie jos statybas nėra išlkę išsamesnių duomenų
* Vilniaus, Trakų ir Kauno pilyse kaip garbės kaliniai kalėjo Krymo chanai
|-
|1502 m.
|Buvo priimtas Aleksandro Jogailaičio brolio, Vengrijos ir Čekijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio pasiuntinys Zigmantas Zantajus (Sigismund Zanthay)
|-
|1503 m.
|Vilniaus pilyse lankėsi Osmanų imperijos sultono Bajazito II pasiuntinys
|-
|1506 m.
|Rezidencijoje mirė ir buvo pašarvotas Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis (palaidotas Vilniaus katedroje), jo įpėdiniu išrinktas ir didžiuoju kunigaikščiu pakeltas jaunesnysis brolis Žygimantas Senasis
|-
|1513 m.
|Gaisras sunaikino Vilniaus Žemutinę pilį ir jos naują medinę rezidenciją
|-
|1514–1530 m.
|Žygimantas Senasis po gaisro perstatė ir išplėtė Žemutinės pilies rezidenciją, pradėjo statyti modernius renesansinius rūmus
|-
|1517 m.
|Imperatoriaus Maksimilijono I pasiuntinys Zigmantas Herberšteinas (Sigismund von Herberstein) susitarė dėl Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos, Milano kunigaikščio Džianio Galeaco Sforcos (Gian Galeazzo Sforza) dukters, jungtuvių
|-
|1528 m.
|Žygimantas Senasis priėmė savo žento Vengrijos karaliaus Jono Zapolijos pasiuntinį ir imperatoriaus bei Ispanijos karaliaus Karolio V Habsburgo diplomatą Kornelijų Šeperį (Cornelius Schepper)
|-
|1529 m.
|
* Mažametis Žygimantas Augustas buvo pakeltas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu
* Rūmuose lankėsi Osmanų imperijos sultono Suleimano Puikiojo pasiuntinys, o Vilniaus katedroje sudegė trofėjinės karinės vėliavos
|-
|1535 m.
|Buvo priimtas Feraros kunigaikščio Heraklio II (Ercole II d‘Este) pasiuntinys Modeninas (Modenino arba Modini)
|-
|1539 m.
|Bonos Sforcos rūpesčiu prie jos apartamentų pastatyta altana, pradėtas veisti sodas
|-
|Po 1544 m.
|Tapęs faktiniu Lietuvos valdovu, Žygimantas Augustas pratęsė renesansinės didžiųjų kunigaikščių rezidencijos plėtrą, pastatė vadinamuosius Naujuosius rūmus
|-
|1544–1545 m.
|Rūmuose gyveno ir mirė Žygimanto Augusto pirmoji žmona Elžbieta Habsburgaitė, imperatoriaus Ferdinando I duktė (palaidota Vilniaus katedroje)
|-
|1545, 1546, 1551 m.
|Rūmuose lankėsi Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Hohencolernas (Albrecht von Hohenzollern), vėliau savo pusbroliui Žygimantui Augustui į Vilnių jis siuntė paveikslų, ginklų, žirgų, vyno
|-
|1548 m.
|Barbora Radvilaitė buvo atlydėta į rūmus kaip Lietuvos didžioji kunigaikštienė
|-
|1551 m.
|Krokuvoje mirusi Barbora Radvilaitė buvo parlydėta į Vilnių ir palaidota Vilniaus katedroje; pradėta perstatyti Šv. Onos bažnyčia Žemutinėje pilyje, ji turėjo tapti Žygimanto Augusto šeimos mauzoliejumi
|-
|1554–1559 m.
|Imperatoriaus Ferdinando I duktė, Mantujos kunigaikščio Frančesko III (Francesco III) našlė, Žygimanto Augusto trečioji žmona Kotryna Habsburgaitė (pirmosios žmonos sesuo) lankėsi ir gyveno rūmuose, ji paliko teigiamų atsiliepimų apie Vilnių
|-
|1555 m.
|Priimtas pirmasis Apaštalų Sosto nuncijus, Veronos vyskupas Luidžis Lipomanas (Luigi Lippomano)
|-
|1560 m.
|Priimtas popiežiaus Pijaus IV pasiuntinys vyskupas Bernardas Bondžiovanis (Bernardo Bongiovanni), jam Žygimantas Augustas parodė rūmuose saugomą įspūdingą lobyną
|-
|1561 m.
|Rūmuose pasirašyta vadinamoji Vilniaus sutartis, pagal ją Livonija pasidavė Lietuvai, o sukurta Kuršo kunigaikštystė perduota valdyti Ketlerių giminei
|-
|1562 m.
|Įvyko Kotrynos Jogailaitės ir Suomijos kunigaikščio, būsimojo Švedijos karaliaus Jono III Vazos vedybų iškilmės, jos atvėrė švedų Vazų dinastijai kelią į Lenkijos ir Lietuvos valdovo sostus
|-
|Nuo 1569 m.
|Sudarius Liublino uniją, rūmai tapo bendrų Lietuvos ir Lenkijos – Abiejų Tautų Respublikos – valdovų rezidencija, kurioje rinkosi Vilniaus konvokacijos
|-
|1580 m.
|
* Popiežiaus Grigaliaus XIII nuncijaus Džovanio Andrejaus Kaligario (Giovanni Andrea Caligari) akivaizdoje Žemaitijos vyskupas Merkelis Giedraitis Steponui Batorui įteikė popiežiaus padovanotą pašventintą kardą ir perlais nusagstytą kepurę – ši ceremonija Lietuvoje priimta kaip Stepono Batoro pakėlimas didžiuoju kunigaikščiu
* Vilniaus rezidencijoje buvo priimtas Osmanų imperijos sultono Murado II pasiuntinys Achmedas
|-
|1584 m.
|Rūmuose buvo rengiamas, o vėliau (1636) specialiai tam skirtoje salėje redaguojamas ir taisomas Trečiasis Lietuvos Statutas
|-
|Apie 1585 m.
|Steponas Batoras Vilniaus rūmuose, manoma, priėmė popiežiaus nuncijų kardinolą Ipolitą Aldobrandinį (Ippolito Aldobrandini), vėliau jis tapo popiežiumi Klemensu VIII ir paskelbė karalaitį Kazimierą šventuoju
|-
|1589 m.
|Priimtas popiežiaus Siksto V nuncijus vyskupas Anibalė iš Kapujos (Annibale di Capua)
|-
|1601–1602 m.
|Lankėsi Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Krymo chano pasiuntiniai
|-
|1609 m.
|Lankėsi Toskanos didžiojo kunigaikščio pasiuntinys markizas Luidžis Bevilakva (Luigi Bevilacqua)
|-
|Po 1610 m.
|Žygimantas Vaza po gaisro suremontavo ir atnaujino rūmus Šiaurės Europos manierizmo stiliumi
|-
|1611 m.
|Rūmuose apsigyveno Švedijos princesė Ona Vazaitė, Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Vazos sesuo
|-
|Po 1624 m.
|Žygimantas ir Vladislovas Vazos perstatė rūmus į ištaigingą ankstyvojo italų baroko rezidenciją
|-
|1633 m.
|Kuršo kunigaikštis Frydrichas Ketleris (Frydrich Kettler) davė vasalinę priesaiką Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Vladislovui Vazai
|-
|1636 m.
|
* Vilniaus rezidencijoje buvo priimtas Ispanijos karaliaus Pilypo IV pasiuntinys grafas Chuanas Krua di Solre (Juan Croy Conte di Solre)
* Ispanijos pasiuntinio garbei rūmuose pastatyta pirmoji Lietuvoje opera „Elenos pagrobimas“ („Il Ratto di Helena“), kuriai muziką sukūrė Markas Skakis (Marco Scacchi), o libretą parašė Virdžilijus Pučitelis (Virgilio Puccitelli)
|-
|1639 m.
|Kuršo kunigaikštis Jokūbas Ketleris (Jakob Kettler) davė vasalinę priesaiką Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Vladislovui Vazai
|-
|1643 m.
|Rūmuose svečiavosi ir audiencijose buvo priimtas princas Valdemaras Kristijonas, Danijos karaliaus Kristijono IV sūnus
|-
|1644 m.
|
* Lietuvos ir Lenkijos valdovų šeimai viešint Vilniuje, rūmuose buvo priimti Persijos šacho ir Osmanų imperijos sultono pasiuntiniai
* Vykstant rūmų dekoravimo darbams ir pasibaigus karnavalui, pagal Ovidijaus „Metamorfozes“ buvo pastatyta opera „Andromeda“ („L‘Andromeda“)
* Rūmuose mirė Vladislovo Vazos pirmoji žmona Cecilija Renata Habsburgaitė, imperatoriaus Ferdinando II duktė (palaidota Krokuvos katedroje)
|-
|1648 m.
|
* Rūmuose buvo pastatyta opera „Apviltoji Kirkė“, skirta iškilmingam Vladislovo Vazos antrosios žmonos Marijos Liudvikos Gonzagos (Gonzaga de Nevers), Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII įdukros, atvykimui
* Vladislovas Vaza Vilniaus rūmuose rengėsi priimti Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV jam paskirtą Šventosios Dvasios ordiną, tačiau mirė Merkinėje (širdis palaidota Vilniaus katedroje)
|-
|1655 m.
|Lietuvos sostinę užėmė Maskvos ir kazokų, vadovaujamų Ivano Zolotorenkos, kariuomenė, ji suniokojo ir išgrobstė didžiųjų kunigaikščių rūmus, o Maskvos didysis kunigaikštis Aleksejus Michailovičius apsiskelbė ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu
|-
|1661 m.
|Po ilgos apsiausties Maskvos kariuomenė buvo išvyta iš Vilniaus; atgautos pilys su suniokotais, nusiaubtais ir išgrobstytais rūmais, rusų vaivada nukirsdintas
|-
|XVII a. II p.–XVIII a.
|Pavietų seimeliuose Lietuvos bajorija nuolat reikalavo suremontuoti apgriautus rūmus, kad juose kas trečius metus kaip Lietuvos didysis kunigaikštis galėtų reziduoti bendras Abiejų Tautų Respublikos valdovas
|-
|1766 m.
|Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė Konstituciją, leidžiančią Vilniaus pilis ( t. y. ir apgriuvusius rūmus) panaudoti visuomenės reikmėms
|-
|XVIII a. II p.
|Rūmuose buvo leista apsigyventi Vilniaus miestiečiams ir vargingiems bajorams, kurti planai pritaikyti rūmus valstybės institucijų veiklai
|-
|1799–1801 m.
|Rusijos imperijos administracijos iniciatyva Lietuvos didžiųjų kunigaikščių mūrai buvo nugriauti, o plytos parduotos
|-
|1831 m.
|Baiminantis Lietuvos ir Lenkijos sukilėlių antpuolio, buvusių rūmų teritorijoje buvo įrengta rusų kariuomenės tvirtovė su grioviais ir pylimais
|-
|XIX a. II p.
|Panaikinus rusų įtvirtinimus, rūmų teritorija buvo išlyginta, joje įrengtas parkas
|-
|XX a. pr.
|Vykdomi pirmieji archeologiniai tyrimai Vilniaus pilių teritorijoje, kyla pirmosios rūmų atkūrimo vizijos
|-
|1983 m.
|Pasiūlytas Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo projektas, siekiant pritaikyti juos nacionalinei dailės galerijai
|-
|1987 m.
|Pradėti sistemingi rūmų teritorijos archeologiniai tyrimai, suformuluota Lietuvos didžiųjų kunigaikščių senosios rezidencijos atkūrimo idėja
|-
|2000 m.
|Priimtas Lietuvos Respublikos Seimo įstatymas dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo
|-
|2001 m.
|Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtinta Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcija
|-
|2002 m. gegužės 10 d.
|Atkuriamų rūmų statybos darbų pradžia
|-
|2009 m. sausio 1 d.
|Įkurtas Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
|-
|2009 m. liepos 6 d.
|Simbolinis rūmų atidarymas, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, kadanciją baigusiam Prezidentui Algirdui Brazauskui ir dar 14 valstybių (Danijos, Švedijos, Norvegijos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Islandijos, Suomijos, Gruzijos, Vatikano, Estijos, Baltarusijos, Vokietijos, Rusijos) vadovams
|-
|2013 m. liepos 6 d.
|Iškilmingas atkurtų rūmų pirmosios dalies atidarymas, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
|-
|2013 m. II p.
|Rūmuose vyko svarbiausi reprezentaciniai ir kultūriniai Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiai, tarp jų ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimas
|-
|2018 m. liepos 6 d.
|Iškilmingas viso Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ansamblio atidarymas, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
|}
<gallery>
Vaizdas:Wilno Zamek Gorny i Dolny 1581.jpg|Rūmai [[1581]] m. miesto plane [[Brauno atlasas|Brauno atlase]]
eilutė 270 ⟶ 53:
</gallery>
 
Rūmų griuvėsiai buvo nugriauti [[1801]] m. Griaunant rūmus, pirklys [[Abraomas Šliosbergas]] gavo teisę pastatyti savo namus virš rytų korpuso naudojant šio korpuso mūrus. Šio namo viduje išliko dalis pirmojo aukšto rūmų sienų ir rūsiai.
== '''Tyrimai, atkūrimas ir paskirtis''' ==
Sporadiški Vilniaus pilių teritorijos tyrimai buvo atliekami jau nuo XX amžiaus pradžios, tačiau Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija labiau susidomėta pačioje amžiaus pabaigoje. Jau 1983 metais buvo kilusi idėja atkurti renesansinius rūmus bei juose įrengti nacionalinę dailės galeriją. Nuoseklūs rūmų teritorijos tyrimai pradėti kartu su Lietuvos išsilaisvinimo iš sovietinės imperijos judėjimu 1987 metais. Tyrimus iš pradžių vykdė Paminklų restauravimo ir projektavimo institutas, vėliau – Lietuvos istorijos institutas, o nuo 1993 metų specialiai įkurta institucija – Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“. Kompleksinių – archeologinių, architektūrinių, istorinių, menotyrinių – tyrimų programai ilgus metus vadovavo archeologai habil. dr. Vytautas Urbanavičius ir dr. Albinas Kuncevičius, architektas dr. Napaleonas Kitkauskas, meno istorikas Stasys Samalavičius, vėliau – archeologas ir geologas Eduardas Kauklys. Archeologinių tyrimų autoriai: Gintautas Striška, Gediminas Gendrėnas, dr. Gintautas Rackevičius, Egidijus Ožalas, Povilas Blaževičius, Ėrika Striškienė, dr. Daiva Steponavičienė ir kiti. Vykdant tyrimus, būta įvairių Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties idėjų. Mąstyta apie galimybę čia įkurdinti Lietuvos Respublikos Prezidento rūmus. 1999 metais Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys Kultūros ministerijos prašymu parengė pirmąsias Valdovų rūmų pritaikymo gaires, kuriose buvo pristatyta Valdovų rūmų, kaip polifunkcinės kultūrinės, reprezentacinės, muziejinės, edukacinės institucijos, vizija. 2000 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo įstatymą, o po metų Lietuvos Vyriausybė savo nutarimu patvirtino Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepciją. Valdovų rūmų atkūrimo projektavimo darbų konkursą laimėjo Projektavimo ir restauravimo instituto architektų grupė, vadovaujama architekto Rimo Grigo (iki 2008 metų) ir architekto Ričardo Bitovto (nuo 2008 metų), kurie tapo Valdovų rūmų atkūrimo projekto vadovais. Projekto koordinatoriumi paskirtas architektas Audronis Katilius, o būti moksliniu vadovu pakviestas ilgametis Vilniaus pilių ir rūmų tyrinėtojas dr. Napaleonas Kitkauskas. Istorinių interjerų atkūrimo projektavimo darbus koordinavo architektė Vida Povilauskaitė, prie ekspozicijų įrengimo dirbo architektė Rūta Klimavičienė bei dizaino specialistas Jonas Gerulaitis. Šios grupės parengto Rūmų atkūrimo projekto pagrindinė idėja – maksimaliai išsaugoti ir eksponuoti išlikusias rūmų liekanas, atskirti jas nuo atkuriamų erdvių, taip pat, kiek įmanoma, atkurti autentiškas rūmų patalpas, reprezentacinius istorinius interjerus, atspindinčius svarbiausias rezidencijos gyvavimo epochas – Gotiką, Renesansą ir ankstyvąjį Baroką, sukurti tinkamas ir patogias sąlygas ekspozicijoms įrengti, gausiems radiniams rodyti, lankytojams priimti, kultūros renginiams organizuoti, valstybės reprezentacijai. Statybos darbams buvo pasitelktas Panevėžio statybos trestas, kartu su projektuotojais ir tyrinėtojais sukūręs specialią įmonę „Vilniaus papėdė“, vadovaujamą direktoriaus Aloyzo Bertašiaus. Valdovų rūmų atkūrimo darbų užsakovo funkcijoms vykdyti įsteigta Vilniaus pilių direkcija, vadovaujama direktoriaus Sauliaus Petro Andrašūno. 2002 metais Kultūros ministerija Lietuvos dailės muziejui pavedė parengti atstatomų Valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms bei edukacinėms funkcijoms programą, o 2005 metais ir ją įgyvendinti. 2003 metais buvo pristatyti ir patvirtinti šios programos metmenys, parengti Romualdo Budrio, Vytauto Balčiūno, dr. Vydo Dolinsko ir Aleksandro Kulikausko. Programai plėtoti, išsamiems ekspozicijų planams rengti ir jiems įgyvendinti, būsimos Rūmų institucijos veiklos gairėms kurti muziejuje 2004 metais buvo įkurtas specialus skyrius, vėliau reorganizuotas į filialą, kuriame pradėjo dirbti Remigijus Černius, Daiva Mitrulevičiūtė, Dalius Avižinis ir kt.
 
=== Šliosbergo namas ir rūmų atstatymas ===
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, o vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu visiems Valdovų rūmų atkūrimo darbams koordinuoti buvo suburta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisija, kuriai nuo 2006 metų vadovauja kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Brazauskas. Jau 2005 metais komisija į pagalbą pasitelkė kelias dešimtis kompetentingiausių Lietuvos ir užsienio ekspertų – dailės istorikų, architektų, restauratorių, istorikų, muziejininkų. Vykdydamos Valdovų rūmų atkūrimo darbus, visos minėtos institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir derina savo veiksmus. Nuolat kviečiami Lietuvos ir užsienio konsultantai, surengtos penkios tiriamosios ekspedicijos į Europos istorines rezidencijas, galinčias suteikti analoginės ar metodinės informacijos. Didžiausią konsultacinę pagalbą atkuriant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus, rengiant jų ekspozicijas suteikė Lietuvos istorikai, dailės istorikai, muziejininkai, restauratoriai dr. Edmundas Rimša, prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė, habil. dr. Rūta Janonienė, prof. habil. dr. Mečislovas Jučas, dr. Ieva Kuizinienė, prof. habil. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė, habil. dr. Jūratė Trilupaitienė, dr. Jūratė Senvaitienė, Dalia Valujevičienė, Rimvydas Derkintis, dailininkas Arvydas Každailis ir daugelis kitų, taip pat lietuvių išeivijos kultūrininkai prof. habil. dr. Paulius Kęstutis Žygas, dr. Ramūnas Kondratas, Beatričė Kleizaitė-Vasaris, kolegos iš Lenkijos, Italijos, Vokietijos: prof. habil. dr. Janas Ostrovskis (Jan Ostrowski, Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktorius), prof. habil. dr. Andžejus Rotermundas (Andrzej Rottermund, Varšuvos karališkosios pilies direktorius), dr. Markas Borela (Marco Borella, Feraros Este pilies direktorius), prof. habil. dr. Dirkas Syndramas (Dirk Syndram, Dresdeno rezidencinės pilies direktorius), taip pat prof. habil. dr. Ježis Lileika (Jerzy Lileyko, † 2009), dailės istorikai Ježis T. Petrusas (Jerzy T. Petrus), Kšyštofas Čyževskis (Krzysztof Czyżewski), Stanislava Link-Lenčovska (Stanisława Link-Lenczowska), habil. dr. Kazimežas Kučmanas (Kazimierz Kuczman), Piotras Jacekas Jamskis (Piotr Jacek Jamski), dr. Meinolfas Zymeris (Meinolf Siemer), architektas restauratorius Piotras Stempienis (Piotr Stępień) ir daugelis kitų. Nuo 2002 metų itin suintensyvintos istorijos šaltinių paieškos Lietuvoje ir užsienyje, tęsti archeologiniai ir architektūriniai tyrimai. Kasmet sukaupiama labai vertingos medžiagos, leidžiančios Valdovų rūmų atkūrimo projektą vykdyti moksliškai pagrįstai ir korektiškai. Kompleksiniai Valdovų rūmų tyrimai, sukaupti radiniai ir kita medžiaga leidžia ne tik koreguoti, bet ir iš esmės perrašyti Lietuvos ankstyvosios mūro architektūros, Gotikos, Renesanso, ankstyvojo Baroko istoriją, naujai pažvelgti į valdovo dvaro gyvenimo, kultūros raidą.
[[File:Schlossberg's house.jpg|thumb|250px|Šliosbergo namo fragmentai [[2015]] m.]]
[[1831]] m. buvusių rūmų teritorijoje buvo įrengta Rusijos kariuomenės tvirtovė su grioviais ir pylimais, o A. Šliosbergo namas tapo kariuomenės štabu. [[1840]] m. pastatas įvardijamas [[Kareivinės|kareivinėmis]] ({{pl|Koszary}})<ref>http://maps.mapywig.org/m/City_plans/Central_Europe/PLAN_MIASTA_WILNA_po_roku_1840.jpg</ref>. [[1854]] m. pastatas rekonstruotas ir jame įsikūrė Vilniaus karinės apygardos Inžinerijos valdyba<ref>http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110918193605/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3121&kas=straipsnis&st_id=9867</ref>. [[XIX a.]] antroje pusėje tvirtovė panaikinta, o jos vietoje įrengtas parkas. [[XX a.]] pradžioje A. Šliosbergo namas buvo rekonstruotas [[Eklektika|eklektiniu stiliumi]]. XX a. pirmojoje pusėje pastatas buvo naudotas karinei administracijai.
 
[[1941]] m. ir [[1944]]–[[1987]] m. pastate veikė [[Pionieriai|Pionierių]] rūmai. [[1964]] m. tiesiant šilumos trasą į A. Šliosbergo namą buvo atrasti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rūsiai. [[1976]] m. namo rūsiuose buvo atliekami pirmieji architektūriniai tyrimai. [[1983]] m. buvo pasiūlytas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje atkūrimo projektas, siekiant pritaikyti juos Nacionalinei dailės galerijai.
Valdovų rūmų atkūrimo programų vykdytojams labai aktyviai talkina 2000 metais įkurtas visuomeninis Valdovų rūmų paramos fondas, kuriam vadovauja Algirdas Vapšys, Edmundas Kulikauskas ir Indrė Jovaišaitė. Fondas ne tik telkia Lietuvos visuomenės ir išeivijos lėšas Valdovų rūmams atkurti, bet ir pagal galimybes propaguoja Rūmų atkūrimo idėją, rengia įvairias viešas akcijas, remia Valdovų rūmų leidybą, radinių restauravimą, parodas, edukacinius renginius. 2005 metais fondas pradėjo kaupti autentiškus meno kūrinius bei istorijos vertybes atkuriamų Valdovų rūmų interjerui.
 
[[1987]] m. nusprendus A. Šliosbergo name įkurti Tautų draugystės muziejų, buvo pradėti archeologiniai tyrimai, kurie buvo tęsiami iki [[2009]] m. Jų metu rasta apie 0,5 milijono unikalių radinių, kurie tapo rūmų atkūrimo pagrindu. <ref>http://www.lithuania.travel/lt/objektai/valdovu-rumai/497</ref> [[1988]]–[[2005]] m. A. Šliosbergo name buvo įsikūręs [[Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“]]. Atkuriant Valdovų rūmus A. Šliosbergo namas buvo į juos įjungtas. Buvo paliktos dvi antro aukšto salės, dalis eksterjero (pvz. langų) detalių.
2002 metų gegužės 10 dieną oficialiai pradėjus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo darbus, buvo nuspręsta, kad Rūmų atkūrimas galėtų tapti vienu iš svarbiausių Lietuvos tūkstantmečio programos pabaigos 2009 metais akcentų, savitu paminklu Lietuvos tūkstantmečiui. Svarstant numatytų atkurti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje galimą paskirtį, numatyta, kad visos Europos kontekste geriausiai šalies istorijos aktualinimo, kultūros ir paveldo pristatymo, edukacinės ir valstybės reprezentacinės veiklos bei turizmo informacijos sklaidos poreikius galėtų tenkinti atstatytame pastate įkurdintas istorinės rezidencijos pobūdžio muziejus, turintis nacionalinį statusą ir tapsiantis daugiafunkciu istoriniu kultūros centru. Toks muziejus buvo įsteigtas ir veikia nuo 2009 metų sausio 1 dienos.<gallery>
 
Idėją atstatyti Lietuvos valdovų rūmus [[1988]] m. pasiūlė [[Lietuvos kultūros fondas]], jų atkūrimui lėšas rinko [[Valdovų rūmų paramos fondas]]. Vienas pagrindinių rūmų atkūrimo rėmėjų, lėšas skyręs per Valdovų rūmų paramos fondą – JAV lietuvis [[Juozas Kazickas]].
 
2009 m. nebaigtuose įrengti rūmuose įkurtas [[Nacionalinis muziejus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai“]], įvyko Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų simbolinio atidarymo ceremonija.
 
[[2013]] m. [[liepos 6]] d. buvo atidarytas rūmų A korpusas, o [[2018]] m. liepos 6 d. – rūmų B korpusas.
 
== Rūmai ir jų atstatymas ==
<gallery>
Vaizdas: Lietuvos Valdovu rumu maketas. Royal Palace of Lithuania.model.jpg|Rūmų maketas 2004 m.
File:Palace of the Grand Dukes in 2002.jpg|Rūmų vieta 2002 m.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_didžiųjų_kunigaikščių_rūmai"