|
[[Vaizdas:White tie 1.JPG|thumb|Liemenė po [[frakas|fraku]]]]
[[Vaizdas:SchottKościół NYCw flyerPrawnie typeIMG garment prsluk 09081184.jpg|thumb|Šiuolaikinė240px|Lenkiška turistinėmoteriška liemenė]]
'''Liemenė''' – berankovis [[Liemuo (anatomija)|liemenį]] dengiantis vyrų ir moterų drabužis. ▼[[Vaizdas:Polizei.jpg|thumb|[[Vokietija|Vokietijos]] policininkai su apsauginėmis liemenėmis]]
▲'''Liemenė''' – berankovis [[Liemuo (anatomija)|liemenį]] dengiantis vyrų ir moterų drabužis.
== Paskirtis ==
Liemenės gali būti aprangos dalis arba specialios paskirties. Specialios paskirties liemenės dažniausiai turi apsauginę funkciją – saugo nuo vėjo ir nepraleidžia vandens (žvejų), išlaiko vandens paviršiuje (gelbėtojų), daro pastebimą tamsoje (šviesą atspindinčios vairuotojų liemenės); specialiosios tarnybos naudoja [[neperšaunama liemenė|neperšaunamas liemenes]]. Kaip aprangos dalis liemenė dažniausiai yra kasdienė ir išeiginė – oficialaus ar tautinio kostiumo dalis, gali būti ir uniformos – karių, specialiųjų tarnybų ar kitų sričių tarnautojų, dalis. Vyrai liemenes, kaip kostiumo dalį dėvi po švarku ar kitu viršutiniu drabužiu, moterys – ir vietoj [[žaketas|žaketo]].
Liemenė yra daugelio Europos tautų ([[airiai]], [[baltarusiai]], [[čekai]], [[danai]], [[latviai]], [[lietuviai]], [[lenkai]], [[ukrainiečiai]], [[vengrai]] ir kitų) tautinio kostiumo dalis.
== Gamyba ==
Liemenės siuvamos iš vilnonių, pusvilnonių, medvilninių audinių, [[brokatas|brokato]], [[šilkas|šilko]], [[aksomas|aksomo]], [[kailis|kailio]], sintetinių medžiagų ar mezgamos iš siūlų. Būna įvairaus sukirpimo: tiesios arba siūtos į liemenį, trumpos, ilgos ir pusilgės, aukštai susagstomos ar gilia (apvalia, kampuota ar smailia) iškirpte.
== Lietuvoje ==
Lietuvoje pirmieji liemenių pavyzdžiai žinomi iš [[X a.]] – [[XI a.]] ; nuo [[XVI a.]] ji tapo moters kostiumo dalimi. Ankstyvosios, manoma, buvo tiesaus kirpimo, juosiamos juosta. Liemenė ypač išpopuliarėjo [[XVIII a.]] – ji tapo vyriško kostiumo (švarkas, kelnės ir liemenė) dalimi. Didikai dėvėjo puošnias, puoštas siuvinėtais apvadais ar išsiuvinėtais paukščiais, drugeliais, gėlėmis, vos dengiančias liemenį liemenes. Apie [[1875]] m. jas imta siūti vienspalves, iš tos pačios kaip ir kostiumas, dažniausiai tamsios medžiagos. [[XVIII a.]] pabaigoje – [[XIX a.]] pradžioje liemenė tapo valstiečių moterų (aukštuomenės damos dėvėjo [[korsetas|korsetus]]) išeiginiu drabužiu, dar vadintu kikliku, iki [[XIX a.]] pabaigos ji dėvėta kaip išeiginis ir kasdienis, ypač žiemą, drabužis.
Aukštaitės, dzūkės ir suvalkietės dažniausiai liemenes siuvosi iš fabrikinės gamybos ryškiaspalvių medžiagų – [[brokatas]], [[aksomas]], [[atlasas]] ar [[vilna]]. Žemaitės liemenes siūdinosi iš namuose austos smulkiai languotos, skersai dryžuotos vilnonės ar pusvilnonės medžiagos, kartais pirktinio šilko, brokato ar atlaso. Mažojoje Lietuvoje dėvėtos tamsių spalvų, vienspalvės aksominės arba vilnonės liemenės. Jos buvo įvairaus sukirpimo: trumpos, siekiančios tik juosmenį, ilgos ir pusilgės, nuo liemens pailgintos klostelėmis, skverneliais, liežuvėliais. Užsegimui naudoti metaliniai kabliukai, sagos, kaspinai, kartais liemenė buvo suvarstoma spalvota juostele. Vyrai dėvėjo vienspalves, dryžuotas ar languotas tiesaus kirpimo liemenes. {{šaltinis|{{VLE|XIII|135-136||Liemenė}}}}
== Šaltiniai ==
|
