Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
|||
Eilutė 270:
</gallery>
== '''Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų tyrimai, atkūrimas ir paskirtis''' ==
Sporadiški Vilniaus pilių teritorijos tyrimai buvo atliekami jau nuo XX amžiaus pradžios, tačiau Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija labiau susidomėta pačioje amžiaus pabaigoje. Jau 1983 metais buvo kilusi idėja atkurti renesansinius rūmus bei juose įrengti nacionalinę dailės galeriją. Nuoseklūs rūmų teritorijos tyrimai pradėti kartu su Lietuvos išsilaisvinimo iš sovietinės imperijos judėjimu 1987 metais. Tyrimus iš pradžių vykdė Paminklų restauravimo ir projektavimo institutas, vėliau – Lietuvos istorijos institutas, o nuo 1993 metų specialiai įkurta institucija – Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“. Kompleksinių – archeologinių, architektūrinių, istorinių, menotyrinių – tyrimų programai ilgus metus vadovavo archeologai habil. dr. Vytautas Urbanavičius ir dr. Albinas Kuncevičius, architektas dr. Napaleonas Kitkauskas, meno istorikas Stasys Samalavičius, vėliau – archeologas ir geologas Eduardas Kauklys. Archeologinių tyrimų autoriai: Gintautas Striška, Gediminas Gendrėnas, dr. Gintautas Rackevičius, Egidijus Ožalas, Povilas Blaževičius, Ėrika Striškienė, dr. Daiva Steponavičienė ir kiti. Vykdant tyrimus, būta įvairių Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties idėjų. Mąstyta apie galimybę čia įkurdinti Lietuvos Respublikos Prezidento rūmus. 1999 metais Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys Kultūros ministerijos prašymu parengė pirmąsias Valdovų rūmų pritaikymo gaires, kuriose buvo pristatyta Valdovų rūmų, kaip polifunkcinės kultūrinės, reprezentacinės, muziejinės, edukacinės institucijos, vizija. 2000 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo įstatymą, o po metų Lietuvos Vyriausybė savo nutarimu patvirtino Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepciją. Valdovų rūmų atkūrimo projektavimo darbų konkursą laimėjo Projektavimo ir restauravimo instituto architektų grupė, vadovaujama architekto Rimo Grigo (iki 2008 metų) ir architekto Ričardo Bitovto (nuo 2008 metų), kurie tapo Valdovų rūmų atkūrimo projekto vadovais. Projekto koordinatoriumi paskirtas architektas Audronis Katilius, o būti moksliniu vadovu pakviestas ilgametis Vilniaus pilių ir rūmų tyrinėtojas dr. Napaleonas Kitkauskas. Istorinių interjerų atkūrimo projektavimo darbus koordinavo architektė Vida Povilauskaitė, prie ekspozicijų įrengimo dirbo architektė Rūta Klimavičienė bei dizaino specialistas Jonas Gerulaitis. Šios grupės parengto Rūmų atkūrimo projekto pagrindinė idėja – maksimaliai išsaugoti ir eksponuoti išlikusias rūmų liekanas, atskirti jas nuo atkuriamų erdvių, taip pat, kiek įmanoma, atkurti autentiškas rūmų patalpas, reprezentacinius istorinius interjerus, atspindinčius svarbiausias rezidencijos gyvavimo epochas – Gotiką, Renesansą ir ankstyvąjį Baroką, sukurti tinkamas ir patogias sąlygas ekspozicijoms įrengti, gausiems radiniams rodyti, lankytojams priimti, kultūros renginiams organizuoti, valstybės reprezentacijai. Statybos darbams buvo pasitelktas Panevėžio statybos trestas, kartu su projektuotojais ir tyrinėtojais sukūręs specialią įmonę „Vilniaus papėdė“, vadovaujamą direktoriaus Aloyzo Bertašiaus. Valdovų rūmų atkūrimo darbų užsakovo funkcijoms vykdyti įsteigta Vilniaus pilių direkcija, vadovaujama direktoriaus Sauliaus Petro Andrašūno. 2002 metais Kultūros ministerija Lietuvos dailės muziejui pavedė parengti atstatomų Valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms bei edukacinėms funkcijoms programą, o 2005 metais ir ją įgyvendinti. 2003 metais buvo pristatyti ir patvirtinti šios programos metmenys, parengti Romualdo Budrio, Vytauto Balčiūno, dr. Vydo Dolinsko ir Aleksandro Kulikausko. Programai plėtoti, išsamiems ekspozicijų planams rengti ir jiems įgyvendinti, būsimos Rūmų institucijos veiklos gairėms kurti muziejuje 2004 metais buvo įkurtas specialus skyrius, vėliau reorganizuotas į filialą, kuriame pradėjo dirbti Remigijus Černius, Daiva Mitrulevičiūtė, Dalius Avižinis ir kt.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, o vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu visiems Valdovų rūmų atkūrimo darbams koordinuoti buvo suburta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisija, kuriai nuo 2006 metų vadovauja kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Brazauskas. Jau 2005 metais komisija į pagalbą pasitelkė kelias dešimtis kompetentingiausių Lietuvos ir užsienio ekspertų – dailės istorikų, architektų, restauratorių, istorikų, muziejininkų. Vykdydamos Valdovų rūmų atkūrimo darbus, visos minėtos institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir derina savo veiksmus. Nuolat kviečiami Lietuvos ir užsienio konsultantai, surengtos penkios tiriamosios ekspedicijos į Europos istorines rezidencijas, galinčias suteikti analoginės ar metodinės informacijos. Didžiausią konsultacinę pagalbą atkuriant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus, rengiant jų ekspozicijas suteikė Lietuvos istorikai, dailės istorikai, muziejininkai, restauratoriai dr. Edmundas Rimša, prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė, habil. dr. Rūta Janonienė, prof. habil. dr. Mečislovas Jučas, dr. Ieva Kuizinienė, prof. habil. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė, habil. dr. Jūratė Trilupaitienė, dr. Jūratė Senvaitienė, Dalia Valujevičienė, Rimvydas Derkintis, dailininkas Arvydas Každailis ir daugelis kitų, taip pat lietuvių išeivijos kultūrininkai prof. habil. dr. Paulius Kęstutis Žygas, dr. Ramūnas Kondratas, Beatričė Kleizaitė-Vasaris, kolegos iš Lenkijos, Italijos, Vokietijos: prof. habil. dr. Janas Ostrovskis (Jan Ostrowski, Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktorius), prof. habil. dr. Andžejus Rotermundas (Andrzej Rottermund, Varšuvos karališkosios pilies direktorius), dr. Markas Borela (Marco Borella, Feraros Este pilies direktorius), prof. habil. dr. Dirkas Syndramas (Dirk Syndram, Dresdeno rezidencinės pilies direktorius), taip pat prof. habil. dr. Ježis Lileika (Jerzy Lileyko, † 2009), dailės istorikai Ježis T. Petrusas (Jerzy T. Petrus), Kšyštofas Čyževskis (Krzysztof Czyżewski), Stanislava Link-Lenčovska (Stanisława Link-Lenczowska), habil. dr. Kazimežas Kučmanas (Kazimierz Kuczman), Piotras Jacekas Jamskis (Piotr Jacek Jamski), dr. Meinolfas Zymeris (Meinolf Siemer), architektas restauratorius Piotras Stempienis (Piotr Stępień) ir daugelis kitų. Nuo 2002 metų itin suintensyvintos istorijos šaltinių paieškos Lietuvoje ir užsienyje, tęsti archeologiniai ir architektūriniai tyrimai. Kasmet sukaupiama labai vertingos medžiagos, leidžiančios Valdovų rūmų atkūrimo projektą vykdyti moksliškai pagrįstai ir korektiškai. Kompleksiniai Valdovų rūmų tyrimai, sukaupti radiniai ir kita medžiaga leidžia ne tik koreguoti, bet ir iš esmės perrašyti Lietuvos ankstyvosios mūro architektūros, Gotikos, Renesanso, ankstyvojo Baroko istoriją, naujai pažvelgti į valdovo dvaro gyvenimo, kultūros raidą.
Valdovų rūmų atkūrimo programų vykdytojams labai aktyviai talkina 2000 metais įkurtas visuomeninis Valdovų rūmų paramos fondas, kuriam vadovauja Algirdas Vapšys, Edmundas Kulikauskas ir Indrė Jovaišaitė. Fondas ne tik telkia Lietuvos visuomenės ir išeivijos lėšas Valdovų rūmams atkurti, bet ir pagal galimybes propaguoja Rūmų atkūrimo idėją, rengia įvairias viešas akcijas, remia Valdovų rūmų leidybą, radinių restauravimą, parodas, edukacinius renginius. 2005 metais fondas pradėjo kaupti autentiškus meno kūrinius bei istorijos vertybes atkuriamų Valdovų rūmų interjerui.
2002 metų gegužės 10 dieną oficialiai pradėjus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo darbus, buvo nuspręsta, kad Rūmų atkūrimas galėtų tapti vienu iš svarbiausių Lietuvos tūkstantmečio programos pabaigos 2009 metais akcentų, savitu paminklu Lietuvos tūkstantmečiui. Svarstant numatytų atkurti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje galimą paskirtį, numatyta, kad visos Europos kontekste geriausiai šalies istorijos aktualinimo, kultūros ir paveldo pristatymo, edukacinės ir valstybės reprezentacinės veiklos bei turizmo informacijos sklaidos poreikius galėtų tenkinti atstatytame pastate įkurdintas istorinės rezidencijos pobūdžio muziejus, turintis nacionalinį statusą ir tapsiantis daugiafunkciu istoriniu kultūros centru. Toks muziejus buvo įsteigtas ir veikia nuo 2009 metų sausio 1 dienos.<gallery>
Vaizdas: Lietuvos Valdovu rumu maketas. Royal Palace of Lithuania.model.jpg|Rūmų maketas 2004 m.
File:Palace of the Grand Dukes in 2002.jpg|Rūmų vieta 2002 m.
| |||