Vikipedija

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Žymos: Žyma: Išmestos nuorodos Vizualus redagavimas
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Žyma: Išmestos nuorodos Vizualus redagavimas
Eilutė 11:
| Paveikslėlio apibūdinimas = Rūmų pietinis korpusas
}}
== IstorijaIstorinė raida ==
Svarbiausios datos, žyminčios Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorinę raidą:
 
{| class="wikitable"
=== Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai XV-XIX a. pr. ===
|VI tūkstm. p. Kr.
[[XV a.]] pab. – [[XVI a.]] pr. [[Aleksandras]] pagrindinę savo rezidenciją iš [[Gedimino pilis|Aukštutinės pilies]] greičiausiai perkėlė į Žemutinę, čia pastatydamas vėlyvosios gotikos rūmus.
|Ankstyviausieji radiniai, liudijantys apie žmonių veiklą Vilniaus pilių teritorijoje
 
|-
Vienas iš [[Žemutinė pilis|Žemutinės pilies]] rekonstrukcijos autorių – olandas [[Peter Nonhardt|Petras Nonhartas]] ({{de|Peter Nonhardt}}).
|II–XIII a.
 
|Vilniaus Žemutinėje pilyje, taip pat ir vėlesnių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje įsikūrė ir egzistavo įtvirtinta medinė gyvenvietė
[[XVI a.]] profesionalūs vietiniai, taip pat italų, lenkų bei kitų šalių architektai, kiti menininkai ir meistrai Valdovų rūmus pavertė renesansine rezidencija, kuri vėliau įgijo ankstyvojo Baroko bruožų. Rūmuose rezidavo Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovai.
|-
 
|XIII a. II p.–XIV a. I p.
[[XVI a.]] ir [[XVII a.]] vadinami rūmų „aukso laikais“. [[Vilnius]] tuo metu buvo svarbus Vidurio Rytų Europos centras, o [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] ir [[Lenkijos Karalystė]], kurias valdė Gediminaičių-Jogailaičių ir Vazų dinastijų monarchai – įtakinga šio regiono valstybė. Rūmuose vyko daug visai Europai svarbių istorinių įvykių. Buvo priimami užsienio šalių pasiuntiniai, vyko seimai, buvo prisiekiama Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, pasirašomos tarptautinės sutartys, vykdomi teismai, redaguojamas [[Lietuvos Statutas]], saugomas valstybės iždas ir archyvas. Čia buvo sukaupta viena turtingiausių Europoje bibliotekų, saugomos neeilinės šarvų bei medžioklės trofėjų kolekcijos, gobelenai, paveikslai, brangenybės. <ref>http://www.lithuania.travel/lt/objektai/valdovu-rumai/497</ref>
|Dalis gyvenvietės virto pilimi, pastatyti pirmieji ikigotikiniai ir gotikiniai mūriniai pastatai, siejami su Gediminaičių pirmtakais ir pirmaisiais šios dinastijos valdovais – Vyteniu ir Gediminu
 
|-
[[1655]] m. rugpjūčio mėn. [[Rusija|Rusijos]] kariuomenė užėmė [[Vilnius|Vilniaus]] miestą, Žemutinę ir [[Vilniaus Aukštutinė pilis|Aukštutinę pilį]]. [[1661]] m., vaduojant Vilnių, per kelis mėnesius trukusią kovą Valdovų rūmai buvo smarkiai apgriauti ir išgrobstyti.
|1323 m.
 
|Į Vilnių faktiškai perkėlęs valstybės sostinę ir įsikūręs pilyse, didysis kunigaikštis Gediminas iš čia rašė laiškus Europai, priėmė pasiuntinius ir sudarė sutartis
[[XVIII a.]] rūmuose apsigyveno neturtingi miestiečiai ir čia įsikūrė įvairios dirbtuvės. XVIII a. pab. buvo nuspręsta rūmus rekonstruoti ir juos pritaikyti reprezentacijai, bet žlugus [[ATR]], šie planai nebuvo įgyvendinti.
|-
 
|XIV a. vid.
[[XIX a.]] pradžioje rūmai visiškai sugriauti.
|Vilniaus Žemutinė pilis buvo apjuosta mūriniais gynybiniais įtvirtinimais su bokštais
 
|-
|1386–1387 m.
|Vilniaus pilyse ilgėliau apsistojęs Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila ėmėsi Lietuvos krikšto ir Vilniaus vyskupijos steigimo bei katedros statybos darbų
|-
|1390 m.
|Vokiečių ordino žygyje į Vilnių bei sunaikinant Kreivąją pilį dalyvavo Derbio grafas Henrikas Bolingbrokas (Henry Bolingbrok), vėliau jis tapo Anglijos karaliumi Henriku IV, bei atgauti Lietuvos sostą siekiantis Vytautas
|-
|1402 m.
|Vokiečių ordino kariuomenė paskutinį kartą nesėkmingai bandė pulti Vilniaus pilis, žygyje dalyvavo ir Jogailos brolis Švitrigaila
|-
|1413 m.
|Didysis kunigaikštis Vytautas rezidavo Žemutinėje pilyje
|-
|1413–1414 m.
|Vilniaus pilyse lankėsi ir jas aprašė Burgundijos hercogo Jono Bebaimio pasiuntinys Žiliberas de Lanua (Ghillebert de Lannoy)
|-
|1430 m.
|Remiamas Romos karaliaus, vėlesnio Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgo (Sigismund von Luxemburg), Vytautas Didysis Vilniuje planavo karūnuotis Lietuvos karaliumi, todėl rekonstravo pilis bei katedrą
|-
|1432 m.
|Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Žygimantas Kęstutaitis, Vytauto Didžiojo brolis
|-
|1440 m.
|Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Kazimieras Jogailaitis, Jogailos sūnus
|-
|1449 (1443?) m.
|Pagal istorinę tradiciją Vilniaus pilyse pirmuoju Krymo chanu paskelbtas Chadži-Girėjus
|-
|1455–1468 m.
|Vilniaus pilyse lankėsi ir gyveno Kazimieras Jogailaitis su žmona Elžbieta Habsburgaite, imperatoriaus, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Albrechto II dukterimi, vadinta „karalių motina“; valdovai rūpinosi gotikinės pilies plėtra, buvo dosnūs bažnyčių mecenatai
|-
|1492 m.
|Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Aleksandras Jogailaitis, Kazimiero Jogailaičio sūnus
|-
|1494 m.
|Vilniuje lankėsi didžioji Maskvos pasiuntinybė ir derėjosi dėl Maskvos didžiojo kunigaikščio dukters jungtuvių su Aleksandru Jogailaičiu
|-
|1495 m.
|Įvyko Aleksandro Jogailaičio ir Elenos, Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III dukters, jungtuvių ceremonija
|-
|XV a. pab.–XVI a. pr.
|
* Padidėjusiam Aleksandro Jogailaičio ir jo žmonos dvarui reikėjo erdvesnės ir modernesnės sostinės rezidencijos, tačiau apie jos statybas nėra išlkę išsamesnių duomenų
* Vilniaus, Trakų ir Kauno pilyse kaip garbės kaliniai kalėjo Krymo chanai
|-
|1502 m.
|Buvo priimtas Aleksandro Jogailaičio brolio, Vengrijos ir Čekijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio pasiuntinys Zigmantas Zantajus (Sigismund Zanthay)
|-
|1503 m.
|Vilniaus pilyse lankėsi Osmanų imperijos sultono Bajazito II pasiuntinys
|-
|1506 m.
|Rezidencijoje mirė ir buvo pašarvotas Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis (palaidotas Vilniaus katedroje), jo įpėdiniu išrinktas ir didžiuoju kunigaikščiu pakeltas jaunesnysis brolis Žygimantas Senasis
|-
|1513 m.
|Gaisras sunaikino Vilniaus Žemutinę pilį ir jos naują medinę rezidenciją
|-
|1514–1530 m.
|Žygimantas Senasis po gaisro perstatė ir išplėtė Žemutinės pilies rezidenciją, pradėjo statyti modernius renesansinius rūmus
|-
|1517 m.
|Imperatoriaus Maksimilijono I pasiuntinys Zigmantas Herberšteinas (Sigismund von Herberstein) susitarė dėl Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos, Milano kunigaikščio Džianio Galeaco Sforcos (Gian Galeazzo Sforza) dukters, jungtuvių
|-
|1528 m.
|Žygimantas Senasis priėmė savo žento Vengrijos karaliaus Jono Zapolijos pasiuntinį ir imperatoriaus bei Ispanijos karaliaus Karolio V Habsburgo diplomatą Kornelijų Šeperį (Cornelius Schepper)
|-
|1529 m.
|
* Mažametis Žygimantas Augustas buvo pakeltas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu
* Rūmuose lankėsi Osmanų imperijos sultono Suleimano Puikiojo pasiuntinys, o Vilniaus katedroje sudegė trofėjinės karinės vėliavos
|-
|1535 m.
|Buvo priimtas Feraros kunigaikščio Heraklio II (Ercole II d‘Este) pasiuntinys Modeninas (Modenino arba Modini)
|-
|1539 m.
|Bonos Sforcos rūpesčiu prie jos apartamentų pastatyta altana, pradėtas veisti sodas
|-
|Po 1544 m.
|Tapęs faktiniu Lietuvos valdovu, Žygimantas Augustas pratęsė renesansinės didžiųjų kunigaikščių rezidencijos plėtrą, pastatė vadinamuosius Naujuosius rūmus
|-
|1544–1545 m.
|Rūmuose gyveno ir mirė Žygimanto Augusto pirmoji žmona Elžbieta Habsburgaitė, imperatoriaus Ferdinando I duktė (palaidota Vilniaus katedroje)
|-
|1545, 1546, 1551 m.
|Rūmuose lankėsi Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Hohencolernas (Albrecht von Hohenzollern), vėliau savo pusbroliui Žygimantui Augustui į Vilnių jis siuntė paveikslų, ginklų, žirgų, vyno
|-
|1548 m.
|Barbora Radvilaitė buvo atlydėta į rūmus kaip Lietuvos didžioji kunigaikštienė
|-
|1551 m.
|Krokuvoje mirusi Barbora Radvilaitė buvo parlydėta į Vilnių ir palaidota Vilniaus katedroje; pradėta perstatyti Šv. Onos bažnyčia Žemutinėje pilyje, ji turėjo tapti Žygimanto Augusto šeimos mauzoliejumi
|-
|1554–1559 m.
|Imperatoriaus Ferdinando I duktė, Mantujos kunigaikščio Frančesko III (Francesco III) našlė, Žygimanto Augusto trečioji žmona Kotryna Habsburgaitė (pirmosios žmonos sesuo) lankėsi ir gyveno rūmuose, ji paliko teigiamų atsiliepimų apie Vilnių
|-
|1555 m.
|Priimtas pirmasis Apaštalų Sosto nuncijus, Veronos vyskupas Luidžis Lipomanas (Luigi Lippomano)
|-
|1560 m.
|Priimtas popiežiaus Pijaus IV pasiuntinys vyskupas Bernardas Bondžiovanis (Bernardo Bongiovanni), jam Žygimantas Augustas parodė rūmuose saugomą įspūdingą lobyną
|-
|1561 m.
|Rūmuose pasirašyta vadinamoji Vilniaus sutartis, pagal ją Livonija pasidavė Lietuvai, o sukurta Kuršo kunigaikštystė perduota valdyti Ketlerių giminei
|-
|1562 m.
|Įvyko Kotrynos Jogailaitės ir Suomijos kunigaikščio, būsimojo Švedijos karaliaus Jono III Vazos vedybų iškilmės, jos atvėrė švedų Vazų dinastijai kelią į Lenkijos ir Lietuvos valdovo sostus
|-
|Nuo 1569 m.
|Sudarius Liublino uniją, rūmai tapo bendrų Lietuvos ir Lenkijos – Abiejų Tautų Respublikos – valdovų rezidencija, kurioje rinkosi Vilniaus konvokacijos
|-
|1580 m.
|
* Popiežiaus Grigaliaus XIII nuncijaus Džovanio Andrejaus Kaligario (Giovanni Andrea Caligari) akivaizdoje Žemaitijos vyskupas Merkelis Giedraitis Steponui Batorui įteikė popiežiaus padovanotą pašventintą kardą ir perlais nusagstytą kepurę – ši ceremonija Lietuvoje priimta kaip Stepono Batoro pakėlimas didžiuoju kunigaikščiu
* Vilniaus rezidencijoje buvo priimtas Osmanų imperijos sultono Murado II pasiuntinys Achmedas
|-
|1584 m.
|Rūmuose buvo rengiamas, o vėliau (1636) specialiai tam skirtoje salėje redaguojamas ir taisomas Trečiasis Lietuvos Statutas
|-
|Apie 1585 m.
|Steponas Batoras Vilniaus rūmuose, manoma, priėmė popiežiaus nuncijų kardinolą Ipolitą Aldobrandinį (Ippolito Aldobrandini), vėliau jis tapo popiežiumi Klemensu VIII ir paskelbė karalaitį Kazimierą šventuoju
|-
|1589 m.
|Priimtas popiežiaus Siksto V nuncijus vyskupas Anibalė iš Kapujos (Annibale di Capua)
|-
|1601–1602 m.
|Lankėsi Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Krymo chano pasiuntiniai
|-
|1609 m.
|Lankėsi Toskanos didžiojo kunigaikščio pasiuntinys markizas Luidžis Bevilakva (Luigi Bevilacqua)
|-
|Po 1610 m.
|Žygimantas Vaza po gaisro suremontavo ir atnaujino rūmus Šiaurės Europos manierizmo stiliumi
|-
|1611 m.
|Rūmuose apsigyveno Švedijos princesė Ona Vazaitė, Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Vazos sesuo
|-
|Po 1624 m.
|Žygimantas ir Vladislovas Vazos perstatė rūmus į ištaigingą ankstyvojo italų baroko rezidenciją
|-
|1633 m.
|Kuršo kunigaikštis Frydrichas Ketleris (Frydrich Kettler) davė vasalinę priesaiką Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Vladislovui Vazai
|-
|1636 m.
|
* Vilniaus rezidencijoje buvo priimtas Ispanijos karaliaus Pilypo IV pasiuntinys grafas Chuanas Krua di Solre (Juan Croy Conte di Solre)
* Ispanijos pasiuntinio garbei rūmuose pastatyta pirmoji Lietuvoje opera „Elenos pagrobimas“ („Il Ratto di Helena“), kuriai muziką sukūrė Markas Skakis (Marco Scacchi), o libretą parašė Virdžilijus Pučitelis (Virgilio Puccitelli)
|-
|1639 m.
|Kuršo kunigaikštis Jokūbas Ketleris (Jakob Kettler) davė vasalinę priesaiką Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Vladislovui Vazai
|-
|1643 m.
|Rūmuose svečiavosi ir audiencijose buvo priimtas princas Valdemaras Kristijonas, Danijos karaliaus Kristijono IV sūnus
|-
|1644 m.
|
* Lietuvos ir Lenkijos valdovų šeimai viešint Vilniuje, rūmuose buvo priimti Persijos šacho ir Osmanų imperijos sultono pasiuntiniai
* Vykstant rūmų dekoravimo darbams ir pasibaigus karnavalui, pagal Ovidijaus „Metamorfozes“ buvo pastatyta opera „Andromeda“ („L‘Andromeda“)
* Rūmuose mirė Vladislovo Vazos pirmoji žmona Cecilija Renata Habsburgaitė, imperatoriaus Ferdinando II duktė (palaidota Krokuvos katedroje)
|-
|1648 m.
|
* Rūmuose buvo pastatyta opera „Apviltoji Kirkė“, skirta iškilmingam Vladislovo Vazos antrosios žmonos Marijos Liudvikos Gonzagos (Gonzaga de Nevers), Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII įdukros, atvykimui
* Vladislovas Vaza Vilniaus rūmuose rengėsi priimti Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV jam paskirtą Šventosios Dvasios ordiną, tačiau mirė Merkinėje (širdis palaidota Vilniaus katedroje)
|-
|1655 m.
|Lietuvos sostinę užėmė Maskvos ir kazokų, vadovaujamų Ivano Zolotorenkos, kariuomenė, ji suniokojo ir išgrobstė didžiųjų kunigaikščių rūmus, o Maskvos didysis kunigaikštis Aleksejus Michailovičius apsiskelbė ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu
|-
|1661 m.
|Po ilgos apsiausties Maskvos kariuomenė buvo išvyta iš Vilniaus; atgautos pilys su suniokotais, nusiaubtais ir išgrobstytais rūmais, rusų vaivada nukirsdintas
|-
|XVII a. II p.–XVIII a.
|Pavietų seimeliuose Lietuvos bajorija nuolat reikalavo suremontuoti apgriautus rūmus, kad juose kas trečius metus kaip Lietuvos didysis kunigaikštis galėtų reziduoti bendras Abiejų Tautų Respublikos valdovas
|-
|1766 m.
|Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė Konstituciją, leidžiančią Vilniaus pilis ( t. y. ir apgriuvusius rūmus) panaudoti visuomenės reikmėms
|-
|XVIII a. II p.
|Rūmuose buvo leista apsigyventi Vilniaus miestiečiams ir vargingiems bajorams, kurti planai pritaikyti rūmus valstybės institucijų veiklai
|-
|1799–1801 m.
|Rusijos imperijos administracijos iniciatyva Lietuvos didžiųjų kunigaikščių mūrai buvo nugriauti, o plytos parduotos
|-
|1831 m.
|Baiminantis Lietuvos ir Lenkijos sukilėlių antpuolio, buvusių rūmų teritorijoje buvo įrengta rusų kariuomenės tvirtovė su grioviais ir pylimais
|-
|XIX a. II p.
|Panaikinus rusų įtvirtinimus, rūmų teritorija buvo išlyginta, joje įrengtas parkas
|-
|XX a. pr.
|Vykdomi pirmieji archeologiniai tyrimai Vilniaus pilių teritorijoje, kyla pirmosios rūmų atkūrimo vizijos
|-
|1983 m.
|Pasiūlytas Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo projektas, siekiant pritaikyti juos nacionalinei dailės galerijai
|-
|1987 m.
|Pradėti sistemingi rūmų teritorijos archeologiniai tyrimai, suformuluota Lietuvos didžiųjų kunigaikščių senosios rezidencijos atkūrimo idėja
|-
|2000 m.
|Priimtas Lietuvos Respublikos Seimo įstatymas dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo
|-
|2001 m.
|Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtinta Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcija
|-
|2002 m. gegužės 10 d.
|Atkuriamų rūmų statybos darbų pradžia
|-
|2009 m. sausio 1 d.
|Įkurtas Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
|-
|2009 m. liepos 6 d.
|Simbolinis rūmų atidarymas, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, kadanciją baigusiam Prezidentui Algirdui Brazauskui ir dar 14 valstybių (Danijos, Švedijos, Norvegijos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Islandijos, Suomijos, Gruzijos, Vatikano, Estijos, Baltarusijos, Vokietijos, Rusijos) vadovams
|-
|2013 m. liepos 6 d.
|Iškilmingas atkurtų rūmų pirmosios dalies atidarymas, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
|-
|2013 m. II p.
|Rūmuose vyko svarbiausi reprezentaciniai ir kultūriniai Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiai, tarp jų ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimas
|-
|2018 m. liepos 6 d.
|Iškilmingas viso Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ansamblio atidarymas, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
|}
<gallery>
Vaizdas:Wilno Zamek Gorny i Dolny 1581.jpg|Rūmai [[1581]] m. miesto plane [[Brauno atlasas|Brauno atlase]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_didžiųjų_kunigaikščių_rūmai"