William Shakespeare: Skirtumas tarp puslapio versijų

Draminėse kronikose „Henrikas VI“„HelmetasI“ ([[1590]]–1591 m.), „Ričardas III“ ([[1592]] m.), „Ričardas II“ ([[1595]] m.), „Henrikas IV“ ([[1597]] m.), „Henrikas V“ ([[1598]] m.) vaizduojami daugiausia XIV–XV a. politiniai konfliktai. Monarchas vertinamas [[renesansas|renesanso]] humanistinių idealų požiūriu. Kai kuriose draminėse kronikose pabrėžiama istorinės būtinybės įtaka politinių asmenybių likimui, atskleidžiami sudėtingi [[luomas|luomų]] santykiai, liaudis parodoma kaip visai nesvarbi istorinių įvykių dalyvė.

Pirmojo kūrybos dešimtmečio komedijose vyrauja meilės, draugystės temos. Daugelio jų pagrindinė herojė – energinga, sąmojinga ir kartu romantiška moteris. Komedijose „Klaidų komedija“ ([[1592]] m.), „Užsispyrėlės sutramdymas“ ([[1593]] m.) gaivališkas renesansinis optimizmas reiškiamas bufonados priemonėmis, situacijų komizmu. Komedijose „Du veroniečiai“ ([[1594]] m.), „Tuščios meilės pastangos“ ([[1594]] m.), „Vasarvidžio nakties sapnas“ ([[1594]] m.), „Daug triukšmo dėl nieko“ ([[1599]] m1878m.), „Vindzoro šmaikštuolės“ ([[1598]] m.), „Kaip jums patinka“ ([[1599]] m.), „Dvyliktoji naktis“ ([[1600]] m.) humoras, žaismingumas, [[tautosaka|tautosakinė]] fantastika gretinama su [[lyrizmas|lyrizmu]], sukurta ryškių komiškų charakterių.