Kuršių nerija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmą kartą Kuršių nerija “Nestland” vardu paminėta Kryžiuočių ordino metraščiuose 1258 m. Nuo XIII a. vid. ši teritorija priklausė [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordinui]]. Per Kuršių neriją ėjo ordino kelias, jungęs [[Marienburgas|Marienburgo]], [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] ir [[Memelis|Memelio]] pilis. Vėliau Kuršių nerija priklausė Prūsijos kunigaikštystei, Prūsijos karalystei, o nuo 1871 m. Vokietijai. Pagal 1919 m. birželio 28 d. Versalio taikos sutartį Kuršių nerijos šiaurinė dalis, kaip Klaipėdos krašto dalis, 1920 m. perduota [[Antantė|Antantės]] valdymui. Antantės vardu jį valdė Prancūzija. Po 1923 m. sausio 10–15 d. [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilimo]], Antantės valdoma dalis (52 [[Matavimo vienetas|kilometrų]] ilgio teritorija) prijungta prie Lietuvos. 1939 m. kovo 22 d. Kuršių neriją, kartu su Klaipėdos kraštu okupavoperėmė Vokietija. Nacistinei Vokietijai pralaimėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajį pasaulinį karą]], šiaurinė Rytprūsių dalis (dabartinė [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado sritis]]) Potsdamo susitarimu atiteko Sovietų Sąjungai ir šiaurinė Kuršių nerijos dalis buvo prijungta prie [[LSSR|Lietuvos SSR]], o pietinė – prie Rusijos [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]]. Po [[SSRS]] suirimo, 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šiaurinė Kuršių nerijos teritorija tapo Lietuvos Respublikos dalimi.