Franz Boas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
|vardas= Francas Boasas
'''Franz Boas''' ({{aaf|Francas Boasas}}; [[1858]] m. [[liepos 9]] d. – [[1942]] m. [[gruodžio 21]] d.) – antropologas, lingvistas, amerikiečių antropologinės mokyklos pradininkas („amerikietiškosios antropologijos tėvas“).▼
|fonas=aca
|vaizdas= FranzBoas.jpg
|vaizdo dydis=190px
|antraštė=
|gimė={{gimė|1858|7|9}}
|gimimo vieta=[[Mindenas]], [[Vestfalija]], [[Vokietija]]
|mirė= {{mirė|1942|12|21|1871|8|15}}
|mirties vieta= [[Niujorkas]], [[JAV]]
|palaidojimo vieta=
|gyv_vieta=
|tautybė=[[vokiečiai|vokietis]] ([[žydai|žydų]] kilmės)
|sutuoktinis=
|tėvai=
|vaikai=
|išsilavinimas=
|alma_mater= [[Heidelbergo universitetas]]
|doktorantūros_vadovas=
|studentai=
|veikla= antropologas, kalbininkas
|sritis= [[indėnistika]], kultūrinė antropologija
|įstaigos=[[Kolumbijos universitetas]]
|pareigos= profesorius
|žinomas=
|apdovanojimai=
|parašas=Franz Boas signature.svg
|pastabos=
|vikiteka=
}}
▲'''
== Biografija ==
Gimė [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Vestfalija|Vestfalijoje]], bet didžiąją gyvenimo dalį gyveno ir dirbo [[JAV]]. Iš pradžių specializavosi kaip fizikas ir geografas, vėliau savo dėmesį nukreipė į neeuropietiškų visuomenių ir kultūrų tyrimus, siekdamas į juos įvesti gamtomokslinio tyrimo griežtumo. Su F. Boas vardu susijęs Amerikos [[indėnai|indėnų]] materialinės ir dvasinės kultūros, taip pat folkloro ir kalbų tyrimų suklestėjimas.▼
▲Gimė [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Vestfalija|Vestfalijoje]], bet didžiąją gyvenimo dalį gyveno ir dirbo [[JAV]]. Studijavo Heidelbergo, Bonos, Kylio universitetuose. 1883–1884 m. Arktyje tyrė eskimų gyvenimą. Grįžęs į Vokietiją dirbo Berlyno karališkajame etnologijos muziejuje ir Berlyno universitete.<ref>{{VLE|3||[[Algirdas Sabaliauskas]]}}</ref> Iš pradžių specializavosi kaip fizikas ir geografas, vėliau savo dėmesį nukreipė į neeuropietiškų visuomenių ir kultūrų tyrimus, siekdamas į juos įvesti gamtomokslinio tyrimo griežtumo. Su F.
Boas suformulavo [[kultūrinis reliatyvizmas|kultūrinio reliatyvizmo]] principą, tai yra, teigė, jog neegzistuoja visoms [[kultūra|kultūroms]] bendrų vertinimo kriterijų ir kiekvieną iš jų reikia pažinti „iš vidaus“. Jis suskirstė antropologiją į keturias pagrindines šakas: [[fizinė antropologija|fizinę antropologiją]], [[kultūrinė antropologija|kultūrinė antropologiją]], [[Kalbotyra|lingvistinę antropologiją]] ir [[archeologija|archeologiją]].▼
== Idėjos ==
Francas Boasas [[antropologija|antropologiją]] suprato kaip patį bendriausią – visuminį (holistinį) mokslą apie žmones, pagrįstą kultūros samprata. Jis buvo pradininkas vadinamosios keturių krypčių (subdisciplinų) antropologijos JAV, susidedančios iš kultūrinės, fizinės ir lingvistinės antropologijos bei proistorinės archeologijos. 1900 m. įkūrė Amerikos antropologų asociaciją. [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos universitete]], Niujorke (kur profesoriavo 1896–1936 m.) pradėjo kultūrinio reliatyvizmo tradiciją JAV antropologijoje. Daugiausiai tyrinėjo Šiaurės Amerikos inuitus ([[eskimai|eskimus]]) ir indėnų grupes (ypač [[kvakiutliai|kvakiutlius]]).<ref>[[Vytis Čiubrinskas]]. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.</ref> Įkūrė žurnalą ''International Journal of American Linguistics'' (1917 m.), Amerikos kalbininkų draugiją (1928 m.). 1907–1908 antropologų draugijos prezidentas, 1931 m. Amerikos mokslo plėtros asociacijos prezidentas.
▲
Francas Boasas, plačiai vartodamas kultūros arealų sąvoką, kultūros arealus apibrėždavo kaip pagrindinių kultūrinių panašumų provincijas. Pvz., Šiaurės Ameriką jis suskirstė į septynis kultūros arealus. Lygindamas besiribojančių genčių ar tautų kultūrų istorijas jis įrodė daugelio kultūrinių bruožų difuzijos ribas, paruošė kultūrinių arealų žemėlapius, kurie buvo daug detalesni nei vokiečių [[difuzionizmas|difuzionistų]]. Vietoje [[evoliucionizmas|evoliucionistinių]] kultūrų raidos modelių siūlė Vienos kultūrinėje-istorinėje
mokykloje (ypač [[Vilhelmas Šmitas|V. Šmito]]) naudotą istorinį-lyginamąjį metodą bei savo paties sukurtą pastarojo variantą – istorinį partikuliarizmą, suderintą su kultūrinio reliatyvizmo principais.
Boaso istorinis partikuliarizmas – analitinis požiūris, laikantis, kad kiekviena visuomenė ar kultūra turi būti suprasta iš jos pačios atskiros (''particular'') ir savitos dinamikos.
== Bibliografija ==
Pagrindiniai veikalai:
* Centrinės Šiaurės Amerikos dalies eskimai (''The Central Eskimo'', 1888 m.)
* Antropologija (''Anthropology'', 1907 m.)
* Pirmykščio žmogaus protas (''The Mind of Primitive Man'', 1911 m.)
* Kultūra ir rasė (''Kultur und Rasse'', 1913 m.)
* Primityvusis menas (''Primitive Art'', 1927 m.)
* Antropologija ir modernusis gyvenimas (''Anthropology and Modern Life'', 1928 m.)
* Amerikos indėnų kalbų vadovas (''Handbook of American Indian Languages'', su kt., 3 t. 1911–1938 m.)
* Bendroji antropologija (''General Anthropology'', 1938 m.)
* Kalba (''The Language'', 1938 m.)
* Rasė, kalba ir kultūra (''Race, Language and Culture'', 1940 m.)
* Kvakiutlių etnografija (''Kwakiutl Ethnography'', 1967 m.)
== Šaltiniai ==
{{išn}}
{{commons|Category:Franz Boas}}
{{DEFAULTSORT:Boas}}
[[Kategorija:JAV antropologai|Boas]]▼
[[Kategorija:
[[Kategorija:JAV kalbininkai]]
| |||