Lėktuvo kondensacinis pėdsakas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Sukurta verčiant puslapį „Contrail“ |
(Jokio skirtumo)
|
18:07, 11 rugsėjo 2018 versija
Lėktuvo brydės, linijinės formos debesys atsirandančios dėl orlaivių reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose esančių vandens garų kondensavimosi arba staiga keičiantis oro slėgiui, reaktyviniams orlaiviams skrendant kreiseriniame (9-12 km.) aukštyje virš Žemės paviršiaus. Lėktuvo brydės yra sudarytos daugiausia iš vandens, ledo kristalų pavidale. Žema aplinkos temperatūra viršutiniuose atmosferos sluoksniuose skatina greičiau kondensuotis vandens garus, esančius reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose. Reaktyvinių variklių išmetamosiose dujose esančios degalų priemaišos, įskaitant sieros junginius (0.05% reaktyvinių degalų masės) skatina vandens lašelių augimą apie jas ir naujai susiformavusių stambesnių vandens lašelių virtimą ledo dalelėmis, kurias mes iš Žemės matome kaip lėktuvo brydes.[1] Jos taip pat atsiranda dėl staigių oro slėgio pokyčių (slėgio kritimo) sparno galo sūkuriuose arba oro sraute virš dideliu atakos kampu skrendančio sparno paviršiaus.[2] Lėktuvo brydės ir kiti dėl žmogaus veiklos atsirandantys debesys, vadinami homogenitus.[3]
Priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės, kuriame formuojasi lėktuvo brydės, jos gali būti matomos tik kelias sekundes ar minutes, ar gali laikytis keletą valandų ir išplisti į kelių kilometrų pločio juostą, primenančią natūralius cirrus arba altocumulus debesis. Patvarios lėktuvo brydės yra ypač domina mokslininkus, nes jos padidina bendrąjį atmosferos debesuotumą. Iš patvarių lėktuvo brydžių susiformavę debesys vadinami homomutatus, ir gali būti panašūs į cirrus, cirrocumulus, ar cirrostratus, ir yra kartais vadinamas cirrus aviaticus.[4] Išsiplėtę ir patvarūs debesų masyvai, kuriems pradžią davė lėktuvo brydės, kaip įtariama gali turėti poveikį pasaulio klimatui.[5][6]
Nuorodos
- ↑ „Aircraft Contrails Factsheet“ (PDF). FAA.Gov. Nuoroda tikrinta 13 October 2015.
- ↑
{{cite web}}: Tuščia citata (pagalba) - ↑ Sutherland, Scott (March 23, 2017). „Cloud Atlas leaps into 21st century with 12 new cloud types“. The Weather Network. Pelmorex Media. Nuoroda tikrinta 24 March 2017.
- ↑
{{cite web}}: Tuščia citata (pagalba) - ↑ Contrails, Cirrus Trends, and Climate – joint paper by Patrick Minnis, Atmospheric Sciences, NASA Langley Research Center; J Kirk Ayers, Rabinda Palikonda and Dung Phan, Analytical Services and Materials
- ↑ FAA Policies