Herbert Spencer: Skirtumas tarp puslapio versijų

|vardas=Herbertas SpencerisSpenseris

|antraštė= Herbertas SpencerisSpenseris (XIX a. pab.)

'''Herbertas SpencerisSpenseris''' (''Herbert Spencer''; [[1820]] m. [[balandžio 27]] d. – [[1903]] m. [[gruodžio 3]] d.) – [[Anglija|Anglijos]] filosofas, sociologas, biologas, klasikinio liberalizmo teoretikas. Tai vienas ryškiausių [[pozityvizmas|pozityvizmo]] atstovų, [[evoliucionizmas|evoliucionizmo]] ir [[socialinis darvinizmas|socialinio darvinizmo]] pradininkas. Jis yra „stipriausiųjų išlikimo“ (''survival of the fittest'') teorijos kūrėjas.

Herbertas SpencerisSpenseris lavinosi savarankiškai, mokėsi iš mokytoju dirbusio tėvas, dėdės. 1837–1846 m. dirbo geležinkelių inžinieriumi, 1848–1853 m. buvo vienas iš žurnalo ''[[The Economist]]'' redaktorių. Atsisakė pasiūlymų dėstyti įvairiuose universitetuose, tapti [[Britų akademija|Britų akademijos]] nariu.

Herbertas SpencerisSpenseris buvo paveiktas tame laikmetyje plėtotų evoliucionizmo, individualizmo idėjų – [[Auguste Comte|O. Komto]], [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvino]], [[Jean-Baptiste Lamarck|Ž. B. Lamarko]], [[Thomas Malthus|T. R. Maltuso]], [[John Stuart Mill|Dž. S. Milio]], [[Adam Smith|A. Smito]] filosofijos. Pats Herbertas Spenceris kūrė sintetinės filosofijos sistemą, taikė biologinės evoliucijos principus socialiniams reiškiniams.

Pasak SpencerioSpenserio, evoliucija yra visuotinis pasaulio dėsnis, būdingas tiek neorganiniam, tiek organiniam pasauliui, žmogui, jo [[psichika]]i, [[kultūra]]i ir visuomenei. [[Visata]], jos daiktai ir reiškiniai kinta, juose vyksta nuolatinės ir laipsniškos permainos viena kryptimi, pagal tą patį dėsnį. Besirutuliojančios sistemos dalys skaidosi, skirstosi pagal tam tikrus požymius, sistema pereina nuo vienodumo prie įvairumo, nuo neapibrėžtos ir chaotiškos prie apibrėžtesnės ir tvarkingesnės būklės.

Kaip liberalas, pasisakė prieš valstybės kišimąsi į ekonomiką, visuomenės gyvenimą – [[teisėtvarka]] ir asmens teisių gynimas esą vienintelė valdžios paskirtis. Herberto SpencerioSpenserio požiūriu, [[socializmas]] ir [[komunizmas]] neįmanomi, nes žmogus iš prigimties yra savanaudis, trokšta valdžios. Jis pasisakė už tai, jog būtų nutrauktos visos pastangos teikti labdarą ir pagalbą bedarbėms ir nuskurdusioms klasėms, nes tokia parama trukdanti reikštis tinkamiausiųjų išlikimo dėsniui ir prailginanti netinkamųjų agoniją bei pagilinanti vargą.<ref>Harris M. 1998. ''Kultūrinė antropologija''. Vilnius: Tvermė</ref>

Herbertas SpencerisSpenseris lygino [[visuomenė|visuomenę]] su biologiniu organizmu, kurį sudaro ląstelės (individai). Visuomenėje jis išskyrė tris iš dalies savarankiškus organus: gamybos, mainų ir reguliavimo ([[valstybė]]). Socialinę evoliuciją apibūdino trimis principais: natūraliąja atranka, kova dėl būvio, stipriausio išlikimu. Skyrė du pagrindinius visuomenių tipus: karinį ir industrinį. Karinė visuomenė yra paprasta, hierarchiška, centralizuota, jai būdinga kariniai konfliktai, paklusnumas ir pasyvumas. Industrinė visuomenė remiasi savanoriškais įsipareigojimais, yra sudėtingesnė, jai būdinga gamybos konkurencija, dėl jos laimi gabiausieji, tobulėja visuomenė, daugėja politinių laisvių.

Herberto SpencerioSpenserio idėjos darė didelę įtaką kitiems XIX a. pab. – XX a. pr. antropologams, sociologams, filosofams, politikos teoretikams, rašytojams ir kt. (pvz., [[Henry_Sidgwick|H. Sidžvikui]], [[William_Graham_Sumner|V. G. Samneriui]], [[Thorstein Veblen|T. Veblenui]], [[Emilis Diurkheimas|E. Diurkheimui]], [[Henri_Bergson|H. Bergsonui]], [[Jack London|Dž. Londonui]], [[Charles Sanders Peirce|Č. S. Pirsui]] ir kt.). Herbertas SpencerisSpenseris daugiausia kritikuotas dėl kultūros dėsnių prilyginimo gamtos dėsniams.<ref>{{VLE|21}}</ref>