Balys Sruoga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
atm |
||
Eilutė 31:
}}
'''Balys Sruoga''' ([[1896]] m. [[vasario 2]] d. [[Baibokai (Biržai)|Baibokuose]], [[Vabalninko valsčius]] – [[1947]] m. [[spalio 16]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir [[tautosaka|tautosakos]] tyrinėtojas.
== Biografija ==
=== Jaunystė ===
Gimė turtingų ūkininkų šeimoje. Brolis [[Adolfas Sruoga]]. Nuo [[1903]] m. spalio mėn. mokėsi [[Vabalninko Balio Sruogos vidurinė mokykla|Vabalninko parapinėje mokykloje]], [[1906]]–[[1914]] m. – [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio realinėje gimnazijoje]]. Priklausė kairiųjų moksleivių draugijai – [[aušrininkai|aušrininkams]], tapo jų lyderiu.
[[1912]] m. savo kūrinius pradėjo spausdinti [[Aušrinė (žurnalas)|„Aušrinėje“]], „[[Rygos naujienos]]e“, [[Lietuvos žinios|„Lietuvos žiniose“]], „Naujam Take“, [[Amerikos lietuviai|Amerikos lietuvių]] spaudoje, literatūros žurnale [[Vaivorykštė (žurnalas)|„Vaivorykštė“]].
[[1914]] m. įstojo į [[Sankt Peterburgas|Petrogrado]] miškų institutą. [[1915]] m. perėjo į [[Peterburgo universitetas|Petrogrado imperatoriškojo universiteto]] Istorijos-filologijos fakultetą. [[1916]] m. perėjo į [[Maskvos universitetas|Maskvos universiteto]] Istorijos-filologijos fakultetą studijuoti [[literatūra|literatūros]]. [[1918]] m. dėl suirutės ir bado po bolševikų [[Spalio revoliucija|Spalio perversmo]] nebaigęs studijų grįžo į Lietuvą.
=== Tarpukaris ===
1918–[[1919]] m. dirbo mokytoju Vilniuje. 1919 m. gresiant lenkų okupacijai, pėsčiomis iš Vilniaus pasiekė [[Kaunas|Kauną]]. Dirbo spaudos biure, [[1920]]–[[1923]] m. dienraščio [[Lietuva (dienraštis)|„Lietuva“]] redaktorius. Laikraščiams rašė kandžius straipsnius, pasirašinėjo skirtingais [[slapyvardžiai]]s – ''Sirakūzinas'', ''Markizas Tigrui Nėrkonori'', ''Padegėlis Kasmatė''. Prisidengęs jais, polemizavo pats su savimi: gyrė, kritikavo, šaipėsi.
[[1921]] m. gavęs pašalpą studijoms išvyko tęsti mokslų į [[Vokietija|Vokietiją]], [[Miuncheno universitetas|Miuncheno universitetą]]. Studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas. [[1924]] m. apgynęs diplominį darbą apie lietuvių ir slavų liaudies dainų ryšius, gavo filosofijos daktaro laipsnį.
Grįžęs į Lietuvą, 1924 m. [[kovo 22]] d. [[Viekšniai|Viekšniuose]] vedė istorikę [[Vanda Daugirdaitė-Sruogienė|Vandą Daugirdaitę]]. Kelis mėnesius gyveno [[Klaipėda|Klaipėdoje]], dirbo [[Klaipėdos žinios|„Klaipėdos žinių“]] redakcijoje. 1924 m. rudenį persikėlė į Kauną. 1924–[[1940]] m. dirbo [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] (nuo [[1930]] m. [[VDU]]) Humanitarinių mokslų fakultete. Dėstė rusų literatūrą, pasaulinio teatro istoriją, vadovavo slavistikos ir teatro seminarams, įsteigė akademinę dramos studiją. Greta universitetinio darbo skelbė spaudoje daug literatūros ir teatro kritikos straipsnių. [[1929]] m. vienas [[Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti|Lietuvių draugijos SSRS tautų kultūrai pažinti]] steigėjų. [[1932]] m. suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus laipsnis.
[[Vaizdas:Balys Sruoga 2007-08-10.jpg|thumb|180px|B. Sruogos namas-muziejus [[Žaliakalnis|Žaliakalnyje]]]]
Nuo 1930 m. pasireiškė kaip dramų kūrėjas. Tais metais paskelbus dramos konkursą [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] 500-ųjų metinių proga (prizas 10 tūkst. litų), parašė dramą „Milžino paunksmė“ ir, būdamas tikras, kad laimės prizą, nusipirko automobilį. Premijos jis negavo, todėl po to ilgai mokėjo skolas už mašiną.
[[1939]] m. VDU Humanitarinių mokslų fakultetą perkėlus į Vilnių, tęsė universitetinį darbą, buvo paskirtas naujai įsikūrusios teatrologijos katedros vedėju. Nuo 1940 m. gyveno Vilniuje. Per 15 darbo metų paskelbė 14 grožinės ir mokslinės literatūros knygų.
=== Okupacijų metai ===
[[1941]] m., spaudžiamas okupacinės valdžios, parašė pro-sovietinę kantatą, dramą „Apyaušrio dalia“. Jau pirmosiomis [[2PK|karo]] dienomis buvo kaltinamas už 1940–1941 m. parodytą palankumą sovietų valdžiai, siūlyta net sušaudyti. [[1943]] m. [[kovo 16]] d. jis, kaip įkaitas, vokiečių suimtas ir išvežtas į [[Štuthofas|Štuthofo]] koncentracijos stovyklą prie [[Gdanskas|Gdansko]]. Pradėjęs dirbti lagerio raštinėje (nes mokėjo daug kalbų), klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo bausmių, dujų kameros. [[1945]] m. jį išlaisvino sovietinė armija, [[gegužės 13]] d. buvo parskraidintas į Lietuvą. Čia jis dėstė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. Deja, koncentracijos stovyklos patyrimai stipriai paveikė ne tik dvasinę, bet ir fizinę menininko būklę.
Įspūdžiai koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti smarkiai nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ironijos persmelktą [[Dievų miškas (knyga)|atsiminimų knygą „Dievų miškas“]]. Ji sukurta 1945 m., per du mėnesius, besigydant [[Birštonas|Birštono]] sanatorijoje. Knyga po begalės korektūrų išleista tik po B. Sruogos mirties – [[1957]] m. Originali versija – tik naujausiuose leidimuose. Palaidotas [[Rasų kapinės]]e.
== Atminimo įamžinimas ==
| |||