Sankt Peterburgo Šv.Jono bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
Automatizuotas kalbos klaidų taisymas.
S (Automatizuotas kalbos klaidų taisymas.)
 
 
== Istorija ==
Evangelikų bendruomenė mieste susikūrė dar [[1731]] m., ji meldėsi ''Pirmojo kadetų korpuso'' patalpose. [[1841]] m. tikintieji suskilo į vokiečių ir estų dalis. Po metų užregistruota Šv. Jono estiška parapija, o [[1844]] m. prie jos įkurta mokykla, kurioje buvo dėstoma ir estų kalba. [[1860]] m. pagal architekto Haroldo Juliaus Bosės ({{de|Harald Julius von Bosse}}) projektą pastatyta pseudoromaninio stiliaus bažnyčia. Virš raudonų plytų pastato iškilo bokštas–varpinė, pastate vienu metu galėjo melstis 800 tikinčiųjų. Gretimame name gyveno pastorius, buvo įkurta prieglauda ir pradinė mokykla. Šv. Jono bažnyčia turėjo kelias [[filija|filijines]] koplyčias, tametarp tarpe ir kalėjimuose. [[1884]]–[[1906]] m. parapijiečių skaičius augo ir pasiekė 22 000. Pastoriais tarnavo žinomi estų nacionalinio judėjimo veikėjai [[Jakobas Hurtas]] ({{et|Jakob Hurt}}) (1880–1901 m.) ir [[Rudolfas Kalas]] ({{et|Rudolf Kallas}}) (1901–1913 m.).
[[1930]] m. Šv. Jono bažnyčia buvo uždaryta, bokštas nugriautas. Prie nutinkuoto pagrindinio fasado įrengti laiptai: pastatas paverstas dviaukščiu, jame įsikūrė klubas. [[1993]] m. mieste vėl įregistruota estų liuteronų bendruomenė, kuriai [[1997]] m. perduotas pastatas. Nuo [[2000]] m. vyksta pamaldos. [[2009]] m. prasidėjo bažnyčios atstatymo darbai, pastatui grąžinta pirminė išvaizda. Lėšų – 3,1 mln. [[Estijos krona|kronų]] (apie 200 tūkst. [[Euras|eurų]]) – tam skyrė Estijos kultūros ministerija. 2011 m. vasario 20 d. Šv. Jono bažnyčia atšventinta. Iškilmėse dalyvavo Estijos arkivyskupas [[Andresas Pederas]] ({{et|Andres Põder}}) ir šalies prezidentas [[Toomas Hendrik Ilves|Tomas Ilvesas]].
210 503

pakeitimai