Sankt Peterburgo Šv.Jono bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Evangelikų bendruomenė mieste susikūrė dar [[1731]] m., ji meldėsi ''Pirmojo kadetų korpuso'' patalpose. [[1841]] m. tikintieji suskilo į vokiečių ir estų dalis. Po metų užregistruota Šv. Jono estiška parapija, o [[1844]] m. prie jos įkurta mokykla, kurioje buvo dėstoma ir estų kalba. [[1860]] m. pagal architekto Haroldo Juliaus Bosės ({{de|Harald Julius von Bosse}}) projektą pastatyta pseudoromaninio stiliaus bažnyčia. Virš raudonų plytų pastato iškilo bokštas–varpinė, pastate vienu metu galėjo melstis 800 tikinčiųjų. Gretimame name gyveno pastorius, buvo įkurta prieglauda ir pradinė mokykla. Šv. Jono bažnyčia turėjo kelias [[filija|filijines]] koplyčias, tametarp tarpejų ir kalėjimuose. [[1884]]–[[1906]] m. parapijiečių skaičius augo ir pasiekė 22 000. Pastoriais tarnavo žinomi estų nacionalinio judėjimo veikėjai [[Jakobas Hurtas]] ({{et|Jakob Hurt}}) (1880–1901 m.) ir [[Rudolfas Kalas]] ({{et|Rudolf Kallas}}) (1901–1913 m.).