Lomža: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S įtraukta Kategorija:Lenkijos miestai naudojant HotCat |
papild. |
||
Eilutė 43:
== Religija ==
=== Vyskupijos centras ===
[[Lomžos vyskupija]] įkurta [[1925]] m. [[gruodžio 28]] d., ji apėmė ir lietuviškas Seinų krašto prapijas. Pirmuoju vyskupu buvo [[Romualdas Jalbžykovskis]] (1925-26), vėliau vyskupijai vadovavo Česlovas Falkovskis (1949-69), Mikalojus Sasinovskis (1970-82), Juliušas Paetzas (1982-96), Stanislovas Stefanekas (nuo 1996 m.). Nuo [[1992]] m. [[kovo 25]] d. vyskupijos ribos pasikeitė, lietuviškos parapijos priklauso [[Luko vyskupija]]i. Mieste įsikūrę [[Lomžos Šv. Archangelo Mykolo dekanatas]] ir [[Lomžos Šv. Brunono dekanatas]].
=== Katalikų parapijos ===
* [[Lomžos Šv. Čenstakavos parapija]];
* [[Lomžos Dievo Gailestingumo parapija]];
eilutė 60 ⟶ 57:
== Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas ==
[[1991]] m. mieste lankėsi [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[Popiežius]] [[Jonas Paulius II]]. Susitikti su juo buvo atvykę tikintieji iš visos Lenkijos (tarp jų ir keli tūkstančiai vietos lietuvių), taip pat apie 16 000 piligrimų iš Lietuvos. [[Birželio 4]] d. prie statomos ''Dievo Gailestingumo bažnyčios'', dalyvaujant 200 000 susirinkusiųjų, popiežius aukojo [[Šventosios Mišios|Šv. Mišias]], vėliau sveikino besimeldžiusius ir lietuviškai.
eilutė 66 ⟶ 62:
== Švietimas ==
[[1609]] m. mieste atsidarė mokyklėlė – [[Pultuskas|Pultusko]] jėzuitų kolegijos filialas, o po trejų metų ji ji tapo savarankiška. [[1638]] m. jai vadovavo [[Andrius Bobola]], vėliau paskelbtas katalikų šventuoju. Mokslas šioje jėzuitų kolegijoje buvo nemokamas, veikė mokyklos choras, teatras, biblioteka, neturtingiems moksleiviams suteikiamas bendrabutis. Nuo [[1644]] m. pradėta mokyti [[Retorika|retorikos]], tuo pačiu auklėtiniams buvo suteikiamas vidurinis išsilavinimas. Poetiką ir retoriką dėstė ir Vilniaus universiteto auklėtinis filosofas [[Jokūbas Rakašas]]. Kolegijai vadovavo kitas žymus Lietuvos filosofas [[Kazimieras Juraga-Giedraitis]], joje mokėsi ir būsimasis [[VU|Vilniaus universiteto]] [[rektorius]] [[Jonas Juraga-Giedraitis]].
eilutė 82 ⟶ 77:
== Lietuviai ==
[[1836]] m. mieste paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido ir mirė lietuvių rašytojas ir prozininkas [[Feliksas Bernatovičius]]. [[1871]] m., po tremties [[Rusija|Rusijos]] [[Penzos gubernija|Penzos gubernijoje]], Lomžoje leista apsigyventi žinomam [[Užnemunė]]s rašytojui ir švietėjui [[Antanas Tatarė|Antanui Tatarei]]. Savo paskutinius metus (mirė 1889 m.) jis praleido seserų [[benediktinai|benediktinių]] vienuolyne, buvo palaidotas miesto kapinėse (kapo vieta nežinoma).
Lomžos vyskupijos bažnyčiose pastoracinį darbą dirbo nemažai lietuvių: [[1825]] m. ir [[1861]] m. Lomžos klebonu buvo kun. [[Bonaventūra Butkevičius]], kurį laiką kunigavo būsimasis [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] signataras kun. [[Justinas Staugaitis]], tautosakininkas kun. [[Adolfas Lapinskas]], kun. [[Ignas Čižiauskas]]. Netoli nuo miesto išsidėsčiusiuose kaimuose vikarais tarnavo knygnešys kun. [[Vincas Dargis]], rašytojas kun. [[Juozas Šmulkštys]], politinis veikėjas kun. [[Juozapas Antanavičius]], kompozitorius kun. [[Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius]]. [[XIX a.]] pab. – [[XX a.]] pr. aplink Lomžą esančiose vietovėse dirbo lietuvių mokytojai Jonas Gūžys, Vincas Budrevičius, Konstantinas Jankauskas, [[Mykolas Jeronimas Krupavičius]], [[Antanas Žmuidzinavičius]]. [[1887]]–[[1889]] m. miesto finansinėje įstaigoje dirbo pedagogas ir vaikų rašytojas [[Pranas Mašiotas]]. Lomžos gubernijos kalėjime kurį laiką buvo uždarytas ''Suvalkijos knygnešių karalius'' [[Juozas Kancleris]], kalėjo gydytojas [[Antanas Garmus]], knygnešys [[Juozas Varkala]].
[[1905]]–[[1908]] m. Lomžos priemiestyje [[Piontnica|Piontnicoje]] mokytojavo žinomas poetas [[Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis]], jo nuolatinis pašnekovas buvo Piotnicos klebonas teologijos magistras kun. [[Vincas Aleksandravičius]]. Jie abu dalyvavo [[Didysis Vilniaus Seimas|1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime]], o grįžę įkūrė Lomžos lietuvių draugiją „Pagalba“. Draugija, jungusi apie 50 narių, organizavo savišalpą, rengdavo tautiškus vakarus ir koncertus. Susirinkusiems dainuodavo lietuvių choras, kurio vadovu buvo klebono brolis, vėliau tapęs žinomu kompozitoriumi, [[Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius]]. (Savamokslis chorvedys po Lomžos gimnazijos baigimo kurį laiką dainavimo paslapčių sėmėsi miesto chore ''[[Liutnia]]'').
eilutė 96 ⟶ 90:
== Gyventojai ==
{{main|Lomžos miesto gyventojų skaičiaus kaita}}
eilutė 188 ⟶ 181:
== Klimatas ==
Mieste vyrauja [[žemyninis klimatas]].
eilutė 200 ⟶ 192:
== Ūkis ==
[[Vaizdas:Łomża mapa drogowa.png|thumb|right|400px|Tranzitiniai keliai mieste]]
Miestas nuo seno buvo prekybinių, tarp jų ir vandens, kelių sankryžoje. Šiandiena Lomža kenčia nuo tranzitinio transporto sukeliamo triukšmo ir išmetamų dujų. Nors miesto vadovai stengiasi riboti transporto srautus per Lomžą, bet galimybės tai daryti yra ribotos: aplinkelis bus pradėtas statyti tik [[2012]]–[[2014]] m. Viltis nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto atgijo, kai Lenkijos vyriausybė nusprendė [[Via Baltica]] magistralę tiesti nauju maršrutu, vadinamuoju ''greitkeliu S61'' – investicijų aplinkelio statybai tikimasi sulaukti greičiau. <ref>[http://www.kprm.gov.pl/s.php?doc=2017 3]</ref> Mieste stovi dabar jau nebenaudojama [[Łomża (geležinkelio stotis)|Łomża geležinkelio stotis]], kuri jungė miestą su [[Šniadovas|Šniadovu]] bei [[Łomża Skowronki (geležinkelio stotelė)|Łomża Skowronki]] ir [[Łomża Wąskotorowa (geležinkelio stotis)|Łomża Wąskotorowa]] geležinkelio stotelės, kurios jungėsi su [[Novogrudas (Lomžos apskritis)|Novogrudu]].
eilutė 272 ⟶ 263:
== Nuorodos ==
* [http://www.lomza.pl/ Miesto tinklalapis (lenk.)];
* [http://www.lomza.friko.pl/ Miesto istorija (lenk.)];
| |||