|
'''Maršalas''' (arba ''Maršalka'' – lenkizmas iš ([[lenkų kalba|lenk.]] ''marszałek'') ({{la|mareschalus}}) – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] [[valstybė]]s arba [[bajorai|bajorų]] atstovavimo organų [[Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai|pareigūnas]]. MaršalkosMaršalo skiriamasis ženklas – [[lazda]].
== Didysis maršalkamaršalas ==
Iki [[1569]] m. '''Krašto maršalkamaršalas''' arba '''žemietijos maršalkamaršalas''' – vienas iš aukščiausių LDK pareigūnų, atsakingas už Didžiojo kunigaikščio rūmų ir jų aplinkos viešąją tvarką ir kunigaikščio saugumą. Jis taip pat iki 1569 m. buvo nuolatinis [[Ponų taryba|Ponų tarybos]] narys ir tarybos pirmininkavo posėdžiams, vadovavo Didžiojo kunigaikščio dvaro organizuojamoms iškilmėms. Nuo [[Liublino unija|Liublino unijos]] – [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos Seimo]] ir [[senatas|senato]] narys.
Didysis maršalka iki [[1564]] m. teismų reformos sprendė Didžiojo kunigaikščio pavestas teismo bylas (vadinamasis Maršalkos teismas), susijusias su kunigaikščio ir jo šeimos saugumu. Maršalkos teismo sprendimas būdavo galutinis, net jeigu tai buvo ir [[mirties bausmė]]. Mirus Didžiajam kunigaikščiui Maršalkos teismo įgaliojimai apimdavo visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
== Dvaro maršalkamaršalas ==
Didžiojo maršalkosmaršalo pavaduotojas, iki 1569 m. buvo nuolatinis [[Ponų taryba|Ponų tarybos]] narys, nuo [[Liublino unija|Liublino unijos]] – [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos Seimo]] ir [[senatas|senato]] narys. Didysis kunigaikštis, nesant Didžiojo maršalkosmaršalo, jam galėjo pavesti ir MaršalkosMaršalko teismo funkcijas.
== Valdovo maršalkamaršalas ==
[[1493]]–[[1569]] m. Didžiojo kunigaikščio paskirti dvaro pareigūnai, vykdę specialias jiems pavestas užduotis. Dažniausia jų būdavo 3-4, tačiau šios pareigos nebuvo aukštos.
== [[Seimelis|Seimelio]] maršalkamaršalas ==
[[Žemietija|Žemietijos]] arba seimelio maršalkamaršalas ([[lenkų kalba|lenk.]] ''marszałek ziemski'' arba ''marszałek sejmikowy'') buvo renkamas seimelyje iš keturių [[Didysis kunigaikštis|Didžiojo kunigaikščio]], vėliau – [[karalius|karaliaus]] pasiūlytų kandidatų iki gyvos galvos. Šaukdavo seimelio posėdžius, pirmininkavo jiems, turėjo balso teisę žemietijos teismuose. Paskelbus karą atlikdavo [[kaštelionas|kašteliono]] pareigas – surinkęs pavieto bajorus nuvesdavo juos į kariuomenės susitelkimo vietą ir pristatydavo [[vaivada]]i. Seimelio maršalka buvo renkamas iki gyvos galvos, tačiau turėjo teisę atsisakyti pareigų. [[1795]] m. prijungus Lietuvą prie [[Rusija|Rusijos]] prilygintas Rusijos bajorų vadovui ir buvo vadinamas tuo vardu.
MaršalkomisMaršalais taip pat buvo vadinami [[Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas|Vyriausiojo tribunolo]] pirmininkas, žemietijos, pavieto teismo pirmininkas, kitų seimų ir [[Konfederacija (Abiejų Tautų Respublika)|konfederacijų]] vadovai.
[[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai]]
[[Kategorija:MaršalkosMaršalai| ]]
| 