Žygimantas Augustas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Barbora tuo tarpu gyveno Radvilų dvare [[Dubingiai|Dubingiuose]]. Gavęs žinią apie tėvo mirtį (1548 m. balandžio 1 d.), Žygimantas balandžio 17 d. įsakė atlydėti žmoną į Vilnių. Čia ji buvo iškilmingai sutikta ir pripažinta didžiąja kunigaikštiene. Reikėjo dar gauti Lenkijos sutikimą. Tuoj po Barboros paskelbimo savo žmona, Žygimantas Augustas pasiuntė pusbrolį Joną apie tai pranešti motinai Bonai ir kartu pareikšti užuojautą dėl tėvo mirties. Bona buvo griežčiausiai nusistačiusi prieš Barborą. Sūnui su Barbora atvykstant į Lenkiją, ji pasišalino su dukterimis į [[Mozūrija|Mozūrus]]. Jos kurstomi, lenkai griežčiausiai reikalavo, kad Žygimantas Augustas skirtusi su Barbora, nes vedybos esančios nelygios. Tuo tarpu užsienio valdovai dėl to neparodė jokio nepasitenkinimo. 1548 m. lapkričio mėn. susirinkusiame seime taip pat reikšti reikalavimai Žygimantui Augustui atsisakyti santuokos su Barbora, nors prieš seimą Augustas stengėsi palenkti savo pusėn kuo daugiau įtakingų Lenkijos didikų. Žygimantas Augustas griežtai atsisakė. Po dvejų metų lenkai pagaliau nusileido ir [[1550]] m. Barbora buvo iškilmingai Krokuvoje karūnuota Lenkijos karaliene.

 

 

Po antrosios žmonos mirties Žygimantas Augustas tikėjosi susilaukti įpėdinio ir ieškojo žmonos. Norint užkirsti kelią galimai Habsburgų Šventosios Romos imperijos ir Maskvos sąjungai buvo pasirinkta pirmosios žmonos sesuo, našlaujanti Mantujos kunigaikštienė [[Kotryna Habsburgaitė|Kotryna Habsburgaitė]] ([[1553]] m.). Su ja Žygimantas Augustas vaikų neturėjo ir nuo 1562 m. gyveno atskirai.<ref>J.Kiaupienė, I. Lukštaitė ''Lietuvos istorija: V tomas''. Vilnius, 2013. P. 62-63</ref>