Parasparnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Keičiama į pagrindinį normos variantą.
Arz (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Paraglider towed launch.jpg|thumb|220px|Parasparnis]]
[[Vaizdas:Parapente - 166.jpg|miniatiūra]]
'''Parasparnis''' – lengvas, bet už orą sunkesnis [[skraidymo aparatas]], neturintis standžios struktūros, sudarytas iš lengvos medžiagos ir stropų (plonų virvelių).
 
Naudojamas sklandymui aukštyn kylančiuose šilto oro srautuose taip, kaip tai daro [[sklandytuvas|sklandytuvai]] ir skraidyklės. Parasparnis dažnai painiojamas su parašiutu. Iš tikrųjų, jie labai panašūs, tačiau skiriasi paskirtis. [[Parašiutas]] skirtas saugiai nusileisti ant žemės, o parasparnis – kuo ilgiau skrieti ore.
 
Prižiūrint instruktoriui, skraidyti parasparniu galima išmokti per 10 užsiėmimų. Parasparnis skrydžiui paruošiamas per 5 minutes. Visa įranga sveria 15-20 kg ir telpa vidutinio dydžio kuprinėje[[kuprinė]]je. Pakilti į orą galima startuojant nuo kalvos šlaito, o lygumose – naudojant specialų įrenginį – išvilktuvą. Esant palankioms oro sąlygoms, galima visą saulėtą dieną skraidyti nenusileidžiant.
 
Parasparnio piloto „darbo vieta“ – pakabinimo sistema – specialus „krėslas“, kuriame patalpinamas atsarginis parašiutas, variometras-aukštimatis, navigacinė įranga ([[GPS]] imtuvas, žemėlapis, [[kompasas]]), fotoaparatas, vandens gertuvė ir kita įranga.
 
Skrydžio parasparniu nuotolio rekordas – virš 500 km, Lietuvoje – virš 295 km. Didžiausias parasparnio greitis – 60-65 km/h, kai kuriose akro-aerobatikos figūrose – virš 100 km/h. Turėdamas minimalų žemėjimo greitį 1 m/s ir nedidelį viražo spindulį, parasparnis kildamas aukšty šiltuose oro srautuose sugeba aplenkti patį tobuliausią sklandytuvą. Parasparniu galima daryti įvairias aerobatikos figūras: „mirties kilpą“, „statinę“, „kūlverstį pirmyn“ ir kitas.
 
{{commonscat|Paragliding}}