Homoseksualumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Hrc logo.png|thumb|200px|[http://www.hrc.org/Template.cfm?Section=About_HRC HRC emblema], kai kada seksualinių mažumų naudojama atpažinti vieni kitiems. HRC yra didžiausia Amerikos sąjunga, kovojanti už lygias gėjų bei lesbiečių teises. Tačiau emblemą gali nešioti ir įprastos orientacijos žmonės, pritariantys lygiateisiškumo idėjai.]]

 

Šiuo metu nėra vieningos nuomonės dėl to, kas lemia konkretaus asmens homoseksualumą – egzistuoja [[Genetika|genetinės]], [[Hormonas|hormoninės]] kilmės, taip pat socialinės teorijos.<ref>{{cite web |title=Sexual Orientation and Adolescents |url=http://aappolicy.aappublications.org/cgi/reprint/pediatrics;113/6/1827.pdf |periodical=American Academy of Pediatrics, Clinical Report |accessdate=2007-02-23}}</ref> Visuotinai sutariama tik dėl to, kad konkreti lytinė orientacija nusistovi ankstyvame asmens vystymosi etape ir negali būti valingai keičiama.{{Faktas}} Mokslininkai taip pat nustatė, kad homoseksualus elgesys būdingas ne tik žmonėms, bet ir kitoms gyvūnų rūšims (pvz., [[pingvinas|pingvinams]], [[šimpanzė]]ms, [[Delfinai|delfinams]]). Kai kurių heteroseksualių ir homoseksualių žmonių smegenų tyrimų duomenimis<ref>http://www.pnas.org/cgi/content/abstract/0801566105v1</ref>, homoseksualumas yra ne įgyjamas, o įgimtas<ref>http://www.newscientist.com/channel/being-human/mg19826613.900-gay-brains-are-hardwired-at-birth.html</ref>, tačiau kol kas neaišku, ar tai lemia genai, ar priklauso nuo hormonų poveikio vaisiui gimdoje.

 

[[Sigmund Freud|Zigmundas Froidas]] darė prielaidas, kad alternatyva tik „įgimtas“ arba tik „įgytas“ yra arba nepilna, arba ne visiškai atitinka tas sąlygas, kurioms esant formuojasi homoseksualumas. Nei „įgimtumo“, nei „įgytumo“ teorijos, anot Froido, nepaaiškina inversijos (taip jis vadino homoseksualumą kaip vieną iš nukrypimų pagal seksualinį objektą) esmės, kadangi pirmuoju atveju tenka paaiškinti, kas būtent žmogui yra įgimta (ir nejaugi jau nuo pat gimimo kūdikis yra susietas su konkrečiu seksualiniu objektu), o antru atveju reikia paaiškinti, ar vien išoriniai veiksniai gali lemti homoseksulios asmenybės formavimąsi, ar reikalingas dar ir kažkoks vidinis asmens atsakas į tuos veiksnius (t. y. kodėl ne visi žmonės tomis pačiomis ar panašiomis sąlygomis tampa homoseksualūs). Taigi galiausiai Froidas daro išvadą, kad seksualinis potraukis ir seksualinis objektas nėra tokie neatsiejami ir kad galbūt iš pradžių seksualinis potraukis egzistuoja pats savaime, nebūdamas nukreiptas į kokį nors konkretų objektą ir nebūdamas pastarojo sukeltas. Be to, Froidas taip pat pažymėjo, kad psichoanalizės požiūriu seksualinio objekto pasirinkimo nepriklausomumas nuo objekto lyties atrodo esąs pirminis, t. y. pirmiausia pasireiškia galimybė laisvai elgtis tiek su vyriškais, tiek su moteriškais lytiniais organais, kas pastebima vaikystėje arba senovės istorijos pirmykštėse bendruomenėse. Kaip įvairių apribojimų pasekmė pasireiškia seksualinio potraukio nukrypimas į vieną arba į kitą pusę, t. y. į homoseksualumą ar heteroseksualumą. Psichoanalizės požiūriu, pabrėžė Froidas, ypatingas vyro susidomėjimas moterimi yra tokia pati mokslinė problema, kurią reikia paaiškinti, o ne savaime suprantamas dalykas. Lemiamas momentas pasirenkant galutinį seksualinį objektą, anot Froido, ateina tik po seksualinės brandos ir galutinę orientaciją nulemia gausybė nepastebėtų ir neištirtų veiksnių, kurie yra iš dalies konstituciniai (vidiniai, kylantys iš savo psichosomatinės konstitucijos), iš dalies išoriniai.<ref>Sigmund Freud, Drei Abhandlungen zur Sexualtheorie, 1905, http://en.wikipedia.org/wiki/Three_Essays_on_the_Theory_of_Sexuality </ref>

 

 

Homoseksualūs vyrai užsiima [[analinis seksas|analiniu]] arba [[oralinis seksas|oraliniu seksu]], taip pat abipuse masturbacija. Homoseksualios moterys naudoja dvigubus [[vibratorius]] (t. y. vibratorius dviem galais), pririšamus vibratorius, stimuliuoja viena kitos [[Makštis (lytinis organas)|makštį]] pirštais ar ją [[kunilingas|laižo]].

 

 

Visiškai vienareikšmių duomenų nėra, nes daugumoje tyrimų naudojami gana skirtingi homoseksualumo apibrėžimai (pvz., vienais atvejais homoseksualu laikomas žmogus, patyręs orgazmą dėl homoseksualių santykių, kitais atvejais – bet kokių homoseksualių santykių turėjęs žmogus, trečiais – tik žmonės, kurie pripažįsta, kad tos pačios lyties asmenys juos traukia labiau, nei priešingos ir pan.), dalis homoseksualų net ir demokratiškose šalyse nedrįsta pripažinti savo orientacijos, taip pat – dalis tyrimų yra daromi tiesiog tendencingai, siekiant įrodyti itin mažą ar itin didelę homoseksualių asmenų dalį visuomenėje.{{faktas}}