Nida: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 29:
[[1675]] m. Senąją Nidą užpusčius smėliui, jos gyventojai ėmė kurtis šiauriau, prie [[Kuršių marios|Kuršių marių]], o [[1732]] m. apsigyveno dabartinėje Nidoje. Netoliese jau buvo įsikūrę [[Skruzdynė]]s ir [[Purvynė (Neringa)|Purvynės]] kaimeliai, todėl dabartinė Nida susidarė iš trijų nedidelių kaimų – Nidos, Skruzdynės ir Purvynės.
Nuo XIX a. 2-osios pusės žinoma kaip vasarvietė. [[1874]] m. ant apželdinto [[Urbo kalnas|Urbo kalno]] pastatytas [[Nidos švyturys]] (vėliau sunaikintas nacių). [[XIX a.]] pabaigoje Nidos gyvenvietėje buvo įrengtas žvejų uostas, vėliau garlaivių prieplauka. [[1923]]–[[1939]] m. priklausė Lietuvai, [[1933]] m. paskelbta kurortu. Iki II pasaulinio karo pabaigos kurorte buvo įsikūrusi [[Nidos dailininkų kolonija]]. [[1945]] m. [[sausio 30]] d. į Nidą įžengė sovietų armija. Miestas atstatytas [[1945]] m. ir [[1953]] m. sovietų. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo [[mtg|miesto tipo gyvenviete]] (kaip vasarvietė), [[1947]] m. prijungta prie [[Klaipėda|Klaipėdos]], [[1961]] m. lapkričio 15 d. Sovietų Lietuvos Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsaku įkūrus [[Neringa|Neringos]] miestą įėjo į jo sudėtį ir tapo administraciniu centru. [[1967]] m. restauruotas [[Tomas Manas|T. Mano]] namelis (vėliau įrengtas muziejus)
Sovietmečiu Nidoje pastatyti poilsio namai „Guboja“ (architektas A. Zaviša), „Žuvėdra“, „Nerija“, milicija ir taupomoji kasa (architektas J. Panavas), Neringos vykdomojo komiteto pastatas (architektas G. Tiškus), užeiga „Ešerinė“ (architektas V. Guogis), „Agilos“ kino teatras. Gyvenvietė išplėsta link [[Didžioji kopa|Didžiosios kopos]] pagal architekto R. Kraniausko projektą.
| |||