21:34, 29 rugpjūčio 2018 versija taisyti Vaidila (aptarimas \| indėlis) 54 947 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		21:38, 29 rugpjūčio 2018 versija taisyti anuliuoti Vaidila (aptarimas \| indėlis) 54 947 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 16: }} '''Nida''' – gyvenvietė [[Kuršių nerija\|Kuršių nerijoje]], [[Neringa\|Neringos]] miesto pietiniame pakraštyje, šalia krašto kelio {{KK167}}. Administracinis [[Neringos savivaldybė]]s centras. {{tvarkomas}} == Istorija ==▼ Nida yra kurortinė gyvenvietė, kiekvieną vasarą sulaukianti apie 200–300 tūkst. (per metus Neringą aplanko apie 700 tūkst.) turistų – daug iš Lietuvos bei vakarų Europos, ypač [[Vokietija\|Vokietijos]]. Žvejo etnografinė sodyba (įrengta [[1974]] m.), V. K. Mizgirių gintaro galerija-muziejus (nuo [[1995]] m.), [[Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia]] (aptarnauja visą [[Neringa\|Neringą]]), [[Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia]] (pastatyta [[1888]] m.), greta bažnyčios – [[Nidos etnografinės kapinės\|etnografinės kapinės]], kuriose galima pamatyti iš medžio padarytus antkapinius paminklus-[[Krikštas (paminklas)\|krikštus]]. Į centrinę gatvę sueina keliolika šalutinių gatvių (dažniausia akligatvio tipo). eilutė 23 ⟶ 27: Taip pat mieste yra [[Georgas Dovydas Kuvertas\|G. D. Kuverto]] paminklas, pastatytas Nidos apylinkių apželdintojui [[1856]] m. Jis stovi G. D. Kuverto gatvės gale. Vėliau šioje vietoje, [[Nidos kopų apželdintojų senosios kapinės\|Nidos kopų apželdintojų senosiosiose kapinėse]], buvo laidojami [[Kopos\|kopų]] prižiūrėtojai ir miškininkai. Nidos istorijoje atsispindi visos [[Kuršių nerija\|Kuršių nerijos]] praeitis. Tai sena gyvenvietė, XVIII a. iš palvės persikėlusi į pamarį, vėliau priėmusi kitų, užpustytų gyvenviečių pabėgėlius. Šiandien Nida – užmario kultūros centras, turistus žavinti savo senomis žvejų sodybomis, jaukiais kiemeliais, marių pakrante, pajūriu, prižiūrimais pušynais ir ramybe. Nuo Nidos iki Klaipėdos (Smiltynės naujosios perkėlos) yra nutiestas [[Neringos dviračių takas]] (52 km), nuomojami dviračiai visuose miesteliuose esančiuose nuo Smiltynės iki Nidos. Nidoje yra poilsio ir nakvynės namai, viešbučiai, kempingas. [[XIX a.]] pabaigoje Nidos gyvenvietėje buvo įrengtas žvejų uostas, vėliau garlaivių prieplauka. [[Nidos uostas\|Nidos keleivinis uostas]] buvo pradėtas formuoti [[1975]]–[[1976]] m. 3 km į šiaurės rytus nuo Nidos gyvenvietės yra [[Nidos oro uostas\|oro uostas]]. == ~~Uostas~~Istorija ==▼ [[Vaizdas:Nida kapines.jpg\|thumb\|left\|250px\|Senieji kapai, [[krikštai]]]]▼ [[Vaizdas:Krikstas.jpg\|thumb\|250px\|[[krikštai\|Krikštas]]]]▼ Nida dabartinėje vietoje įsikūrusi gana neseniai, čia jau gyventa II tūkstm. pr. m. e. pradžioje, kai [[Kuršių nerija]] buvo apaugusi vešliais lapuočių miškais. Senoji Nida, minima nuo [[1385]] m. [[Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai\|kryžiuočių karo kelių aprašymuose]], tuomet ji buvo apie 2 km į pietus nuo dabartinės, arčiau [[Baltijos jūra\|Baltijos jūros]]. Miestelis [[1529]] m. gavo [[Magdeburgo teisė\|Magdeburgo teises]]. [[1603]]–[[1606]] metais Nidoje siautė [[maras]].▼ [[1675]] m. Senąją Nidą užpusčius smėliui, jos gyventojai ėmė kurtis šiauriau, prie [[Kuršių marios\|Kuršių marių]], o [[1732]] m. apsigyveno dabartinėje Nidoje. Netoliese jau buvo įsikūrę [[Skruzdynė]]s ir [[Purvynė (Neringa)\|Purvynės]] kaimeliai, todėl dabartinė Nida susidarė iš trijų nedidelių kaimų – Nidos, Skruzdynės ir Purvynės.▼ Nuo XIX a. 2-osios pusės žinoma kaip vasarvietė. [[1874]] m. ant apželdinto [[Urbo kalnas\|Urbo kalno]] pastatytas [[Nidos švyturys]] (vėliau sunaikintas nacių). [[1923]]–[[1939]] m. priklausė Lietuvai, [[1933]] m. paskelbta kurortu. Iki II pasaulinio karo pabaigos kurorte buvo įsikūrusi [[Nidos dailininkų kolonija]]. [[1945]] m. [[sausio 30]] d. į Nidą įžengė sovietų armija. Miestas atstatytas [[1945]] m. ir [[1953]] m. sovietų. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo [[mtg\|miesto tipo gyvenviete]] (kaip vasarvietė), [[1947]] m. prijungta prie [[Klaipėda\|Klaipėdos]], [[1961]] m. lapkričio 15 d. Sovietų Lietuvos Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsaku įkūrus [[Neringa\|Neringos]] miestą įėjo į jo sudėtį ir tapo administraciniu centru. [[1967]] m. restauruotas [[Tomas Manas\|T. Mano]] namelis (vėliau įrengtas muziejus).▼ Sovietmečiu Nidoje pastatyti poilsio namai „Guboja“ (architektas A. Zaviša), „Žuvėdra“, „Nerija“, milicija ir taupomoji kasa (architektas J. Panavas), Neringos vykdomojo komiteto pastatas (architektas G. Tiškus), užeiga „Ešerinė“ (architektas V. Guogis), „Agilos“ kino teatras. Gyvenvietė išplėsta link [[Didžioji kopa\|Didžiosios kopos]] pagal architekto R. Kraniausko projektą.▼ == Gamta ir geografija == eilutė 41 ⟶ 58: * [[1970]] m. spalį ir [[1999]] m. gruodį užfiksuotas didžiausias vėjo greitis – 40 m/s; * aukščiausia daugiametė liepos mėnesio temperatūra (17,6 °C) {{išnaša\|{{EL\|1\|69\|Oro temperatūra}}}}. ▲== Istorija == ▲[[Vaizdas:Nida kapines.jpg\|thumb\|left\|250px\|Senieji kapai, [[krikštai]]]] ▲[[Vaizdas:Krikstas.jpg\|thumb\|250px\|[[krikštai\|Krikštas]]]] ▲Nida dabartinėje vietoje įsikūrusi gana neseniai, čia jau gyventa II tūkstm. pr. m. e. pradžioje, kai [[Kuršių nerija]] buvo apaugusi vešliais lapuočių miškais. Senoji Nida, minima nuo [[1385]] m. [[Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai\|kryžiuočių karo kelių aprašymuose]], tuomet ji buvo apie 2 km į pietus nuo dabartinės, arčiau [[Baltijos jūra\|Baltijos jūros]]. Miestelis [[1529]] m. gavo [[Magdeburgo teisė\|Magdeburgo teises]]. [[1603]]–[[1606]] metais Nidoje siautė [[maras]]. ▲[[1675]] m. Senąją Nidą užpusčius smėliui, jos gyventojai ėmė kurtis šiauriau, prie [[Kuršių marios\|Kuršių marių]], o [[1732]] m. apsigyveno dabartinėje Nidoje. Netoliese jau buvo įsikūrę [[Skruzdynė]]s ir [[Purvynė (Neringa)\|Purvynės]] kaimeliai, todėl dabartinė Nida susidarė iš trijų nedidelių kaimų – Nidos, Skruzdynės ir Purvynės. ▲Nuo XIX a. 2-osios pusės žinoma kaip vasarvietė. [[1874]] m. ant apželdinto [[Urbo kalnas\|Urbo kalno]] pastatytas [[Nidos švyturys]] (vėliau sunaikintas nacių). [[1923]]–[[1939]] m. priklausė Lietuvai, [[1933]] m. paskelbta kurortu. Iki II pasaulinio karo pabaigos kurorte buvo įsikūrusi [[Nidos dailininkų kolonija]]. [[1945]] m. [[sausio 30]] d. į Nidą įžengė sovietų armija. Miestas atstatytas [[1945]] m. ir [[1953]] m. sovietų. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo [[mtg\|miesto tipo gyvenviete]] (kaip vasarvietė), [[1947]] m. prijungta prie [[Klaipėda\|Klaipėdos]], [[1961]] m. lapkričio 15 d. Sovietų Lietuvos Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsaku įkūrus [[Neringa\|Neringos]] miestą įėjo į jo sudėtį ir tapo administraciniu centru. [[1967]] m. restauruotas [[Tomas Manas\|T. Mano]] namelis (vėliau įrengtas muziejus). ▲Sovietmečiu Nidoje pastatyti poilsio namai „Guboja“ (architektas A. Zaviša), „Žuvėdra“, „Nerija“, milicija ir taupomoji kasa (architektas J. Panavas), Neringos vykdomojo komiteto pastatas (architektas G. Tiškus), užeiga „Ešerinė“ (architektas V. Guogis), „Agilos“ kino teatras. Gyvenvietė išplėsta link [[Didžioji kopa\|Didžiosios kopos]] pagal architekto R. Kraniausko projektą. {{adm2\|4}} {{admr\|[[1903]] m.\|[[Nidos valsčius\|Nidos valsčiaus]] centras\|r3=4\|[[Klaipėdos apskritis]]}} eilutė 121 ⟶ 125: * Fotografų [[seminaras]] ▲== Uostas == ~~{{main\|Nidos uostas}}~~ ~~[[XIX a.]] pabaigoje Nidos gyvenvietėje buvo įrengtas žvejų uostas, vėliau garlaivių prieplauka. Nidos keleivinis uostas buvo pradėtas formuoti [[1975]]–[[1976]] m.~~ == Fotografijų galerija ==

Nida: Skirtumas tarp puslapio versijų