Kuršių nerija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Eilutė 64:
X–XI a. nerijoje buvo vikingų gyvenviečių, ką įrodo 1865–1940 m. daryti vokiečių archeologų bei 2005–2009 m. rusų-vokiečių bendrų archeologinių ekspedicijų radiniai. Tarpukariu vokiečiai ties Mochovoje kaimu (liet. Viskiautai) rado apie 300 vikingų kapaviečių, rusų tyrėjai rado apie 30, o paskutinioji kapavietė rasta 2008 m. ties Rybačij (liet. [[Rasytė|Rasytė]]).<ref>Альберт Адылов "Дюна Коралленберг открывает тайны" / [https://www.newkaliningrad.ru/news/culture/488696-.html Koralenbergo kopa atskleidžia paslaptis]</ref>
 
[[Viduramžiai]]s Kuršių nerijos pusiasalio pietinėje dalyje gyveno [[Prūsai|prūsų]] [[Semba|sembų]] gentys, o pusiasalio šiaurinę dalį apgyvendino XIV–XVII a. iš [[Latvija|Latvijos]] atsikėlę [[kuršininkai|kuršininkai]]. XIX a. Kuršių nerijos gyventojų surašymo duomenimis daugumą sudarė [[kuršininkai]] (4000 gyv.), tarp kurių pietinėje dalyje gyveno ir žymi [[Rytprūsiai|Rytprūsių]] vokiečių mažuma, o šiaurinėje dalyje neskaitlinga [[Lietuvininkai|lietuvininkų]] mažuma. Iki 1940 m. kuršininkai praktiškai asimiliavosi su etniniais vokiečiais.
 
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje, [[1945 m.]] artėjant fronto linijai, dalis nerijos gyventojų pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], o karui pasibaigus, išlikę buvo priversti palikti gimtinę ir išvykti į Vokietiją. Pokariu Kuršių nerija liko beveik be gyventojų, į pietinę dalį atkelti daugiausia [[Rusai|rusų]] kolonistai, o šiaurinė nerijos dalis, atitekusi Lietuvai, buvo apgyvendinta [[lietuviai]]s.