Kuršių nerija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmą kartą Kuršių nerija “Nestland” vardu paminėta Kryžiuočių ordino metraščiuose 1258 m. Nuo XIII a. vid. ši teritorija priklausė [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordinui]]. Per Kuršių neriją ėjo ordino kelias, jungęs Marienburgo, Karaliaučiaus ir [[Memelis|Memelio]] pilis. Vėliau Kuršių nerija priklausė Prūsijos kunigaikštystei, Prūsijos karalystei, o nuo 1871 m. Vokietijai. Pagal 1919 m. birželio 28 d. Versalio taikos sutartį Kuršių nerijos šiaurinė dalis, kaip Klaipėdos krašto dalis, 1920 m. perduota [[Antantė|Antantės]] valdymui. Antantės vardu jį valdė Prancūzija. Po 1923 m. sausio 10-15 d. [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilimo]], Antantės valdoma dalis (52 [[Matavimo vienetas|kilometrų]] ilgio teritorija) prijungta prie Lietuvos. 1939 m. kovo 22 d. Kuršių neriją, kartu su Klaipėdos kraštu okupavo Vokietija. Nacistinei Vokietijai pralaimėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajį pasaulinį karą]], šiaurinė Rytprūsių dalis (dabartinė [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado sritis]]) Potsdamo susitarimu atiteko Sovietų Sąjungai ir šiaurinė Kuršių nerijos dalis buvo prijungta prie [[LSSR|Lietuvos SSR]], o pietinė – prie Rusijos [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]]. Po [[SSRS]] suirimo, 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šiaurinė Kuršių nerijos teritorija tapo Lietuvos Respublikos dalimi. [[1961]] m. pagrindinės Kuršių nerijos lietuviškosios dalies gyvenvietės ([[Alksnynė]], [[Juodkrantė]], [[Pervalka]], [[Preila]], [[Nida]]) sujungtos į Neringos miestą, kuriame nuolat gyvena apie 2,8 tūkstančio gyventojų. Lietuvos Respublikai priklausančios nerijos dalis (800 [[Matavimo vienetas|ha]]) administruojama Klaipėdos miesto savivaldybės, o likusioji dalis (apie 25,6 tūkstančiai [[Matavimo vienetas|ha]]) – [[Neringa|Neringos savivaldybės]].