Kuršių nerija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 62:
X-XI a. nerijoje buvo vikingų gyvenviečių, ką įrodo 1865–1940 m. daryti vokiečių archeologų bei 2005–2009 m. rusų-vokiečių bendrų archeologinių ekspedicijų radiniai. Tarpukariu vokiečiai ties Mochovoje kaimu (liet. Viskiautai) rado apie 300 vikingų kapaviečių, rusų tyrėjai rado apie 30, o paskutinioji kapavietė rasta 2008 m. ties Rybačij (liet. [[Rasytė|Rasytė]]).
[[Viduramžiai]]s Kuršių nerijos pusiasalio pietinėje dalyje gyveno [[Prūsai|prūsų]] [[Semba|sembų]] gentys, o
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje, [[1945 m.]] artėjant fronto linijai, dalis nerijos gyventojų pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], o karui pasibaigus, išlikę buvo priversti palikti gimtinę ir išvykti į Vokietiją. Pokariu Kuršių nerija liko beveik be gyventojų, į pietinę dalį atkelti daugiausia [[Rusai|rusų]] kolonistai, o šiaurinė nerijos dalis, atitekusi Lietuvai, buvo apgyvendinta [[lietuviai]]s.
|