Gauja: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 2 metus
nėra keitimo aprašymo
 
}}
 
'''Gauja''' ({{lv|Gauja}}, {{et|Koiva jõgi}}) – upė [[Latvija|Latvijoje]], vidurupyje ribojasi su [[Estija]]. Ilgis – 452 km, nuolydis – 234 m. Prasideda [[Vidžemė]]s aukštumoje, [[Cėsys|Cėsio]] rajone, Taurenės valsčiuje, į jūrą įteka prie Carnikavos. Įeina į [[Gaujos nacionalinis parkas|Gaujos nacionalinį parką]].
 
Įeina į [[Gaujos nacionalinis parkas|Gaujos nacionalinį parką]]. Gaujos [[upės vaga|vaga]] smėlinga, daug [[sekluma|seklumų]], staigūs posūkiai.
Anksčiau manyta, kad Gauja išteka iš [[Alauksto ežeras|Alauksto ežero]], bet, kadangi senosios ištakos yra užaugusios, tai Gaujos pradžia laikoma Arnyčių upė, kuri prasideda Elkos kalno papėdėje, teka per Zuobuolo ežerą, nusausintoje Laidzo ežero vietoje susilieja su [[Gaujinia]]; ši vieta taip pat yra vienas iš Gaujos ištakų variantų, ir čia Gauja įgija savo vardą. Toliau ji teka per Luodės–Taurenės ežerų grandinę ir paima jų vandenis. Gauja apkabina [[Vidžemės aukštuma|Vidžemės aukštumą]].
 
Anksčiau manyta, kad Gauja išteka iš [[Alauksto ežeras|Alauksto ežero]], bet, kadangi senosios ištakos yra užaugusios, tai Gaujos pradžia laikoma Arnyčių upė, kuri prasideda Elkos kalno papėdėje, teka per Zuobuolo ežerą, nusausintoje Laidzo ežero vietoje susilieja su [[Gaujinia]]; ši vieta taip pat yra vienas iš Gaujos ištakų variantų, ir čia Gauja įgija savo vardą. Toliau ji teka per Luodės–Taurenės ežerų grandinę ir paima jų vandenis. Gauja apkabina [[Vidžemės aukštuma|Vidžemės aukštumą]].
Gaujos [[upės vaga|vaga]] smėlinga, daug [[sekluma|seklumų]], staigūs posūkiai.
 
Kairiojo kranto intakai – Pysla, Meliupytė, Dzėrbė, Dzestrenė, Pėrliupytė, Tirzinia, Vidaga, Vizla, Palsa, Rauza, Alkšniupė, Vija (60 km), Abuls (52 km), Dedums, Miegupė, Gryviniupytė, Rauna (50 km), Rakšupė, [[Amata (Latvija)|Amata]] (66 km), Skaliupė, Lygatnė, Vildoga, Vėjupytė, Luorupė, Egliupė, Straujupytė.
26 494

pakeitimai