Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

Dydis nepakito ,  prieš 1 metus
S
Punia suklestėjo XVII amžiuje, tačiau XVIII a. pradžioje dėl [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] smarkiai nukentėjo, sudegė didelė dalis miesto ir [[Punios dvaras|dvaro rūmai]]. [[1764]] m. miestelio žemėlapyje užfiksuotas gatvių planas išliko iki mūsų dienų. XVIII a. pabaigoje pastatyta mūrinė rotušė. 1791 m. privilegija Puniai suteiktas herbas (dar anksčiau ji turėjo ir savo antspaudą).
 
Nuo XIX a. pr. Punion atsikėlė daug žydų, ji tapo nemažu miesteliu. 1848, 1857 ir 1903 m. gyvenvietę siaubė gaisrai. Per [[1863 m. sukilimas|1863–64 m. sukilimą]] 1863 m. gegužės 31 d. apie 40 žmonių sukilėlių būrys užpuolė valsčiaus valdybą. XX a. 1 pusėje miestelis sumenko, ūkinė veikla apmirė. 1945 m. kovo 15 d. Punią puolė Lietuvos partizanai.<ref>{{VLE|1718}}</ref>
 
Sovietmečiu buvo Punios kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatyta nemažai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, kultūros ir prekybos centras (architektas J. Zinkevičius). 1962–1994 m. Punia buvo apylinkės centras. 1989 m. buvo 5 gatvės ir 140 namų.