Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

776 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
'''Punia''' – gyvenvietė [[Alytaus rajonas|Alytaus rajone]], 3 km į vakarus nuo kelio {{KK129}}, dešiniajame [[Nemunas|Nemuno]] krante (ties [[Punelė]]s žiotimis), [[Nemuno kilpų RP|Nemuno kilpų regioniniame parke]]. [[Punios seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras.
 
Stovi [[Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia]] (pastatyta [[1863]] m.), koplyčia ([[1831 sukilimas|1831 m. sukilėliams]] atminti), yra [[Punios mokykla - daugiafunkcis centras]], biblioteka (nuo 1949 m.), paštas (LT-64057), kultūros namai, įrengta pagoniškalietuvių tikybos šventykla su skulptūromis.
 
Ekologiško kuro gamyba ir medienos apdirbimas .
 
== Geografija ==
{{Nemuno kilpų RP}}
 
[[Nemunas|Nemuno]] ir [[Punelė]]s santakoje stūkso vienas didžiausių šalyje [[Punios piliakalnis]] (arba [[Margio kalnas]], [[Margirio kalnas]]; medinės XIII–XIV a. pilies ir XV–XVIII a. karališkojo dvaro pastatų vieta), apylinkėse plyti garsusis [[Punios šilas]] (kitame Nemuno krante yra Kunigaikščių alėja). Punios girininkija yra [[Panemuninkai|Panemuninkuose]]. Įkurtas [[Punios kraštovaizdžio draustinis]], Medžioklės takas.
 
{{ltunavigacija
== Istorija ==
[[Vaizdas:1837. Крыжакі перад атакай замка Пуня.jpg|thumb|left|230px|„Kryžiuočiai puola Punios pilį“. [[Vincentas Dmachauskas]], [[1837]] m.]]
Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų [[LDK]] miestų, beveik 400 metų turėjo [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]]. Manoma, kad [[Punios piliakalnis|Punioje ant piliakalnio]] stovėjusi [[Pilėnų pilis]], kurią [[1336]] m. užpuolė [[kryžiuočiai]] ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio [[Margiris|Margirio]], ne pasidavė, bet susidegino. Tačiau tikroji Pilėnų vieta vis dar nenustatyta ir vyksta istorinės diskusijos dėl tikrosios vietos (dabar labiau tikėtina, kad tai – [[Bilionių piliakalnis]]).
 
Pirmąkart Punia minima [[1382]] m. [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] kronikoje, XIII–XIV a. čia ant piliakalnio stovėjo [[Punios pilis]]. [[1387]] m. [[Skirgaila]]i padovanotame [[Trakų kunigaikštystė]]s aprašyme Punia yra vadinama pilaite ir miesteliu.<ref>Gitana Kazimieraitienė. ''Legendos pasakoja: Lietuvos geografiniai objektai.'' Kaunas: Šviesa, 2008, 24 p. ISBN 5-430-04769-4.</ref> Medinė pilis buvo sudeginta, XV a. pradžioje atstatyta. Apie [[1400]] metus tai buvo [[Punios pilis]], kurioje žiemą daug laiko praleisdavo Ldk [[Vytautas]]. [[1425]] m. pastatyta [[Punios bažnyčia]]. [[1503]] m. Karalius Aleksandras suteikė Magdeburgo teises,<ref name="arsa">{{Cite web | title = Alytaus rajono savivaldybės administracija - Punios seniūnija | work = arsa.lt | accessdate = 2016-04-24 | url = http://www.arsa.lt/index.php?3404952598 | archiveurl = http://web.archive.org/web/20150330091516/http://arsa.lt/index.php?3404952598 | archivedate = 2015-03-30 }}</ref> XVI a. viduryje [[Punios pilis]] vėl sudegė, o XVI a. pabaigoje pastatyti nauji dideli [[Punios dvaras|dvaro rūmai]] (atkasta dalis jų pamatų, spėjama, kad jie irgi buvę mediniai, tik atskiros dalys mūrinės), galbūt priklausę [[Gonsevskiai|Gonsevskiams]], tuo metu valdžiusiems Punią.
[[Vaizdas:Punia, Lithuania - panoramio (5).jpg|thumb|left|230px|Gatvė Punioje]]
 
Punia suklestėjo XVII amžiuje, tačiau XVIII a. pradžioje dėl [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] smarkiai nukentėjo, sudegė didelė dalis miesto ir [[Punios dvaras|dvaro rūmai]]. [[1764]] m. miestelio žemėlapyje užfiksuotas gatvių planas išliko iki mūsų dienų. XVIII a. pabaigoje pastatyta mūrinė rotušė. 1791 m. privilegija Puniai suteiktas herbas (dar anksčiau ji turėjo ir savo antspaudą).
 
Nuo XIX a. pr. Punion atsikėlė daug žydų, ji tapo nemažu miesteliu. 1848, 1857 ir 1903 m. gyvenvietę siaubė gaisrai. Per [[1863 m. sukilimas|1863–64 m. sukilimą]] 1863 m. gegužės 31 d. apie 40 žmonių sukilėlių būrys užpuolė valsčiaus valdybą. XX a. 1 pusėje miestelis sumenko, ūkinė veikla apmirė. 1945 m. kovo 15 d. Punią puolė Lietuvos partizanai.<ref>{{VLE|17}}</ref>
 
Sovietmečiu buvo Punios kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatyta nemažai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, kultūros ir prekybos centras (architektas J. Zinkevičius). 1962–1994 m. Punia buvo apylinkės centras. 1989 m. buvo 5 gatvės ir 140 namų.
 
[[1998]] m. patvirtintas dabartinis [[Punios herbas]].
 
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=710|till=10001050|inc=200|incmin=50
|past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
|1833|594
|1868|729|r1868=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|4|246|Пуне}}</ref>
|1898|1000|r1898=*<ref name="ESBE"/>
|1923|1005
|1959|938|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|942||Punia}}</ref>
|1970|871
|1979|758
|1981|785|r1981=<ref name="LTE">{{LTE|9|263||Punia}}</ref>
|1986|802|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|468||Punia}}</ref>
|1989|433
|2001|809
|2011|600