14:13, 20 rugpjūčio 2018 versija taisyti Kiberevoliucija (aptarimas \| indėlis) 105 keitimai S →‎Kasdienis gyvenimas Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		20:17, 20 rugpjūčio 2018 versija taisyti anuliuoti Nestea (aptarimas \| indėlis) 50 478 keitimai vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Senovės Egiptas}} {{Kiti\|Egiptas (reikšmės)\|}} '''Senovės Egiptas''' – valstybė, egzistavusi dabartinio [[Egiptas\|Egipto]] teritorijoje ([[Nilas\|Nilo]] upės slėnyje) iki [[islamas\|islamo]] įsigalėjimo [[VII a.\|VII]]-–[[VIII a.]] Ji siejama su savita senovės [[civilizacija]], klestėjusia šioje teritorijoje nuo [[III tūkst. pr. m. e.]] == Geografija ir pavadinimai == Eilutė 16: Egiptas geografiškai buvo sudarytas iš dviejų gana skirtingų dalių. Šiaurinė, arba [[Žemutinis Egiptas]] pasižymėjo labai drėgnu klimatu, buvo pelkėta vietovė, vagojama daugybės smulkių upių ir kanalų. Pietinė dalis, arba [[Aukštutinis Egiptas]] sudarė siaurą ir ilgą juostą išsidėsčiusią šiaurės-pietų ašimi, ir koncentravosi ties pagrindine Nilo vaga. Aukštutinio Egipto šiaurinėje atkarpoje (kuri dar vadinama [[Vidurinis Egiptas\|Viduriniu Egiptu]]) paraleliai Nilui ėjo [[Bahr Jusufas\|Bahr Jusufo]] kanalas, jungiantis jį su [[Fajumo oazė\|Fajumo oaze]]. Savo šalį egiptiečiai vadino keliais alternatyviais pavadinimais. Dažniausiai tarp jų paplitęs buvo '''Ta-Kemet''', reiškiantis „juodoji žemė“, kuriuo buvo pabrėžiamas juodos (derlingos) žemės priešprieša raudonai (dykumos) žemei. Toks pavadinimas tikriausiai atsirado dėl to, kad potvynių metu ant krantų nusėdęs dumblas buvo tamsios spalvos. Su tuo buvo susijęs kitas Egipto sinonimas - – '''Ta-Meri''' („dirbama žemė“). Egiptiečiai savo šalį taip pat vadino „dievų šalimi“ ('''Ta-Nečeru'''). Dar vienas paplitęs pavadinimas buvo tiesiog - – '''Tavi''' (''tAwy''), kuris reiškė „abi žemės“, turint omenyje [[Aukštutinis Egiptas\|Aukštutinį]] ir [[Žemutinis Egiptas\|Žemutinį]] Egiptą kartu. Graikiškas terminas '''Aigyptos''' ({{gr\|Αἴγυπτος}}), iš kurio kilęs ir dabartinis Egipto pavadinimas daugumoje Vakarų kalbų, kildinamas iš senosios sostinės [[memfis\|Memfio]] pavadinimo: vienas šio miesto vardų egiptietiškai buvo ({{egy\|ḥwt-kA-ptḥ\|Hut ka Ptah\|[[Ptahas\|Ptaho]] sielos rūmai}}). [[Asirai]] šiaurinį (Žemutinį) Egiptą žinojo kaip '''Muṣur''', iš kurio kilo dabartinis Egipto pavadinimas (''Misr'') daugumoje musulmoniškų valstybių. Egiptiečių tradicinėje geografijoje Egiptas sudarė pasaulio centrą, vieną iš keturių pasaulio dalių, aplink kurį buvo išsidėstę trys kitos, ~~"barbariškos"~~„barbariškos“, žemės: [[Nubija]] pietuose, [[Senovės Libija\|Libija]] vakaruose ir [[Senovės Sirija\|Sirija]] (Azija) šiaurės rytuose. Egiptiečiai, [[nubai]], [[libiai]] ir "„[[semitai\|Azijiečiai]]"“ atstovavo keturias pasaulio tautas. == Istorija == Eilutė 26: Tradiciškai pagal [[Manetonas\|Manetono]] periodizaciją, Senovės Egipto istorija skirstoma į periodus ([[Priešdinastinis Egiptas\|priešdinastinis]], [[senoji karalystė]], [[Vidurinioji Egipto karalystė\|vidurinioji karalystė]], [[Naujoji Egipto karalystė\|naujoji karalystė]] ir vėlyvasis laikotarpis), kurie savo ruožtu skirstomi į dinastijas. Nors remiantis naujausiais archeologiniais tyrinėjimais galima teigti, kad ši periodizacija yra supaprastinta, tačiau ji tebėra plačiausiai naudojama. Pradžią Egipto civilizacijai davė Nilo upė. XX a. pabaigoje archeologai aptiko įrodymų, kad pietvakariniame Egipto krašte, netoli sienos su Sudanu žmonės gyveno 8000 m. pr. m. e. Archeologijos mokslo duomenimis, dabartiniame Egipte žmonės Sacharos dykumos oazėse gyveno dar prieš 12 000 metų. Į Nilo slėnį pirmieji žmonės pradėjo keltis VI tūkstantmetyje pr. m. e. Pirmoji Nilo kultūra susiklostė prieš 7000 metų. === Priešdinastinis laikotarpis (~3200 – ~3050 m. pr. m. e.) === {{Plačiau\|Priešdinastinis Egiptas}} [[Vaizdas:Egypte louvre 316.jpg\|thumb\|upright\|Tipiškas Nagados II periodo indas dekoruotas gazelėmis. (Priešdinastinis periodas)]] Eilutė 37: Išliko legenda, kad [[Aukštutinis Egiptas]] valdant karaliui Meniui (apie [[3050 m. pr. m. e.\|3050]]–[[3000 m. pr. m. e.]]) užkariavo Žemutinį Egiptą. [[III a. pr. m. e.]] Egipto žynio Manetono tvirtinimu, Menis sukūrė dviejų valstybių sąjungą ir tapo pirmuoju Aukštutinio ir [[Žemutinis Egiptas\|Žemutinio Egipto]] valdovu. Po suvienijimo Egiptas laikytas dviejų karalysčių sąjunga, o naujo valdovo karūnavimas simboliškai sujungdavo šias valstybės dalis. Iki pirmosios dinastijos pabaigos [[2890 m. pr. m. e.]] Egipto valstybė sustiprėja, provincijas valdo karaliaus paskirti valdininkai, Egipto įtaka siekia [[Numidija\|Numidiją]]. Sostinė, buvusi Hierakonpolyje, perkeliama į Memfį (''Men Nefer'' – „Harmoningas grožis“). Valdo I ir II dinastijos. === Senoji karalystė ir pirmoji suirutė === {{main\|Senoji Egipto karalystė\|Pirmasis Egipto tarpuvaldis}} [[Senoji karalystė]] (apie [[2700 m. pr. m. e.\|2700]]–[[2181 m. pr. m. e.]]) prasideda su trečiąja dinastija [[2686 m. pr. m. e.]] Senosios karalystės įkūrėju laikomas karalius [[Džoseras]]. Būdinga stipri centralizuota karaliaus valdžia, sukuriamas sudėtingas biurokratinis aparatas. Eilutė 45: [[2180 m. pr. m. e.\|2180]]–[[2025 m. pr. m. e.]] – pirmasis suirutės laikotarpis. Susilpnėjo centrinė valdžia, apleista irigacinė sistema, sunyksta menai, ėmė keistis religinė sistema. Manoma, kad senoji karalystė žlugo dėl 200–150 metų Artimuosiuose Rytuose trukusios sausros. Valdo VII–X (XI) dinastijos. === Vidurinioji karalystė ir antroji suirutė === [[Vaizdas:Egypte louvre 231 visage.jpg\|thumb\|upright\|Amenemhatas III, paskutinis didis Viduriniosios karalystės valdovas]] {{main\|Vidurinioji Egipto karalystė\|Antrasis Egipto tarpuvaldis}} Eilutė 52: II krizė arba II suirutės laikotarpis ([[1750 m. pr. m. e.\|1750]]–[[1570 m. pr. m. e.]]). Apie [[1700 m. pr. m. e.]] į Egiptą įsiveržė klajoklių semitų-hiksų gentys, kurios valdė 150 metų. Apie [[1700 m. pr. m. e.\|1700]]-[[1650 m. pr. m. e.]] į Egiptą atsikrausto [[žydai]], artimi hiksų giminaičiai, ir valdo Egiptą kartu su jais. Valdo XIV (XV)-XVII dinastijos. === Naujoji karalystė === [[Vaizdas:Hatshepsut (red Karnak chapel).jpg\|thumb\|Raudonoji Hatčepsutos koplyčia – ''Karnake'']] {{main\|Naujoji Egipto karalystė}} Eilutė 61: Pats garsiausias Naujosios karalystės valdovas – [[Ramzis II]] Didysis, karvedys, politikas ir diplomatas. [[1258 m. pr. m. e.]] jis sudarė pirmąją pasaulyje žinomą taikos sutartį su hetitų valstybės valdovu [[Hatušilis III\|Hatušiliu III]]. Tai pirmas kartas istorijoje, kada karas vyko ne iki kurios nors pusės galutinės pergalės, o baigėsi taikos derybomis. Egiptologai įrodė, kad Ramzio II laikais Egiptas pasiekė didžiausios savo šlovės apogėjų. === Trečioji suirutė ir Vėlyvasis laikotarpis === [[Vaizdas:Plate sphinx BM GR1965.9-30.705.jpg\|right\|thumb\|Sėdintis sfinksas. Lėkštė, rytų graikų menas, VI amžius pr. m. e. iš Naukračio Egipte]] {{main\|Trečiasis Egipto tarpuvaldis\|Vėlyvoji Egipto karalystė\|Egipto satrapija\|Ptolemėjai\|Egiptas (Romos provincija)}} Eilutė 75: Romėnai valdė Egiptą nuo [[30 m. pr. m. e.]] iki [[638 m.]] == Visuomenė ir ekonomika == Valdžia faraonų rankose, bet šalį valdo pareigūnai, kuriems vadovauja du viziriai. Šalis suskirstyta į provincijas – [[Nomas (Egiptas)\|nomus]] (gr.-apygarda), valdomas [[nomarchas\|nomarchų]]. Egipto visuomenė buvo skirstoma į šias klases: * Privilegijuotieji: karalius-faraonas (gyvasis dievas), viziriai, žyniai, kilmingieji, kariai, valdininkai, raštininkai. Eilutė 82: Egipte Buvo sukurta irigacinė sistema. Gyventojai gamino papuošalus, baldus, mokėjo mūryti, lydyti [[auksas\|auksą]], [[varis\|varį]], [[alavas\|alavą]], [[bronza\|bronzą]], statė piramides (seniausia yra Džoserio piramidė) ir mastabas (arab. „stalas“, laidojimo pastatus-kapus), audė, naudojo arklių traukiamus kovos vežimus, augino [[rugys\|rugius]], [[kvietys\|kviečius]], [[aviža]]s, kepė duoną (be [[mielės\|mielių]] ir su mielėmis), gamino 6 rūšių [[alus\|alų]] ir 5 rūšių [[vynas\|vyną]]. == Kultūra == === Kasdienis gyvenimas === Dauguma senovės Egipto gyventojų buvo žemdirbiai. Jų būstuose gyvendavo tik artimiausi šeimos nariai, o patys pastatai būdavo statomi iš [[Purvo plyta\|purvo plytų]]. Šios plytos išlikdavo vėsios ir dienos metu. Kiekvienas namas turėdavo po bestogę virtuvėlę, kurioje būdavo įrengta nedidelė krosnis duonai kepti bei [[girnos]] javams kulti.<ref>Manuelian (1998) p. 401</ref> Sienos būdavo nudažomos baltai arba apdengiamos spalvotais lininiais sienų apmušalais, o grindys apklojamos nendriniais kilimėliais. Medinės taburetės, nuo žemės pakilusios lovos bei įvairūs stalai - – dažniausi tokių būstų baldai.<ref>Manuelian (1998) p. 403</ref> Senovės Egiptiečiai labai vertino išvaizdą ir bendrąją higieną. Dauguma maudydavosi [[Nilas\|Nile]] ir naudodavo tešlinį muilą pagamintą iš [[Gyvuliniai riebalai\|gyvulinių riebalų]] bei kreidos. Vyrai nusiskusdavo visą kūną plikai; kvepalai ir aromantigieji tepalai būdavo naudojami norint sušvelninti odą bei paslėpti nemalonius kvapus.<ref>Manuelian (1998) p. 405</ref> Senovės Egiptiečiai rūbus gamindavosi iš baltai dažytų lininių drobių; aukštuomenės nariai nešiodavo perukus, papuošalus bei naudodavo kosmetines priemones. Vaikai iki ~12-kos metų nebūdavo rengiami - – jie vaikščiodavo nuogi. Pasiekus šį amžių berniukams būdavo plikai nuskutamos galvos, o jie patys - – [[Apipjaustymas\|apipjaustomi]]. Motinos rūpindavosi vaikais, o tėvai išlaikydavo pačią šeimą.<ref>Manuelian (1998) pp. 406–7</ref> Populiariausios pramogos - – muzika bei šokiai. Tarp ankstyvųjų muzikinių instrumentų - – fleitos ir arfos; kiek vėliau buvo išvystyti bei išpopuliarėjo instrumentai panašūs į trimitus, obojus bei dūdas. Naujosios Karalystės laikotarpiu būdavo grojama varpais, cimbolais, tambūrinais, būgnais bei iš Azijos atvežtomis [[Liutnia\|liutniomis]] ir [[Lyra\|lyromis]].<ref>"„[http://www.ucl.ac.uk/museums-static/digitalegypt//furniture/music.html Music in Ancient Egypt]"“. Digital Egypt for Universities, University College London. Žiūrėta 2018-05-23.</ref> [[Sistras]] - – į barškutį panašus muzikos instrumentas - – būdavo ypač svarbus religinių apeigų metu. Senovės Egiptiečiai mėgaudavosi gausa laisvalaikio pramogų, įskaitant žaidimus bei muziką. [[Senetas]] - – stalo žaidimas, kur figūros būdavo judinamos priklausomai nuo atsitiktinio šanso, buvo ypač populiarus; panašus žaidimas į senetą buvo [[mehenas]], kuriam būdavo naudojama apskrita žaidimo lenta. Žongliravimą bei žaidimus su kamuoliais ypač mėgdavo vaikai; imtynės taipogi minimos vienam iš [[Bani Hasanas\|Bani Hasano]] kapų.<ref>Manuelian (1998) p. 126</ref> Turtingieji visuomenės nariai leisdavosi į medžiokles bei pasiplaukiojimus valtimis. Kasinėjimai [[Deir el Medina\|Deir el-Medinos]] darbininkų kaime leido tyrinėtojams sudaryti vieną detaliausių senovės pasaulio bendruomeninio gyvenimo aprašų. Nėra kitos tokios kasimvietės, kurios bendruomeninis gyvenimas būtų taip detaliai ištirtas kaip Deir el-Medinos.<ref>"„''The Cambridge Ancient History: II Part I, The Middle East and the Aegean Region, c. 1800 – 13380 B.C"C“'', Edited I.E.S Edwards–C.J Gadd–N.G.L Hammond-E.Sollberger, Cambridge at the University Press, p. 380, 1973, ISBN 0-521-08230-7</ref> === Religija === Eilutė 114: Išmanė [[Astronomija\|astronomiją]]: stebėjo dangaus kūnų pokyčius, skyrė [[Planeta\|planetas]] nuo žvaigždžių, žvaigždes jungė į žvaigždynus. Gerai išmanė [[Medicina\|mediciną]], jau buvo okulistų ir terapeutų, turėjo ligų vadovėlius. Nustatė [[Širdis\|širdies]] reikšmę [[Kraujas\|kraujo]] apytakos sistemoje. Mokėjo balzamuoti (paraschitai) numirėlius. === Raštas === {{main\|Senovės Egipto raštas}} Atsirado [[IV tūkstantmetis pr. m. e.\|IV tūkstantmečio pr. m. e.]] Egiptiečiai rašydavo papiruse arba užrašus kaldavo ant akmens. Rašto rūšys: [[hieroglifinis raštas\|hieroglifinis]], [[Hieratinis raštas\|hieratinis]], [[Demotinis raštas\|demotinis]]. Hieroglifinis: buvo piešiami ženklai, realistiškai vaizduojantys gyvas būtybes, daiktus, procesus. Tokia rašto sistema buvo gana sudėtinga, tad po kiek laiko ženklai buvo supaprastinti, palikti tik būtiniausi vaizduojamų daiktų kontūrai. Šį – hieratinį – raštą vartojo Egipto žyniai. Paskutinioji egiptiečių rašmenų fazė – demotinis raštas – kursyvas, suredukuotas į brūkšnelius, lankelius ir ratukus, lengvai parašomas. Jame sunku atpažinti pirmykščius simbolius. Eilutė 120: Egiptiečių rašto plėtotę skatino specialios rašomosios medžiagos – papiruso – išradimas. === Svarbiausi mokslo laimėjimai === * Raštas – [[Egipto hieroglifai\|hieroglifai]]. Atsirado apie [[4000 m. pr. m. e]]. Pirmieji pasaulyje sukūrė hieroglifinį, hieratinį (šventasis) ir demotinį (liaudies) raštą. * [[Matematika]].<br />Mokėjo atlikti keturis [[aritmetika\|aritmetikos]] veiksmus, skaičiavo trupmenomis. Eilutė 137: * [[Echnatonas]] – karalius, vykdęs religinę reformą ir bandęs įvesti monoteistinę religiją Egipte. [[II tūkst. pr. m. e.]] * [[Nefertitė]] – karalienė, Echnatono žmona ir sesuo, archeologų tituluojama viena gražiausių Egipto moterų. [[II tūkst. pr. m. e.]] * [[Tutanchamonas]] – faraonas, garsus 1922 m. atrastu beveik pilnai išlikusiu kapu Karalių slėnyje. [[II tūkst. pr. m. e.]] * [[Ramzis II]] – karalius, žinomas savo aktyviais užkariavimais, išplėtęs Naujojo Egipto karalystę ir pasirašęs pirmąją istorijoje žinomą taikos sutartį su hetitais [[II tūkst. pr. m. e.]] * [[Kleopatra VII\|Kleopatra]] – paskutinioji Egipto faraonė, po kurios nusižudymo Egiptas atiteko [[Romos imperija\|Romai]]. Eilutė 148: * [[Egipto sfinksai]] * [[Faraonų sąrašas]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Literatūra == * Manuelian, Peter Der (1998). Egypt: The World of the Pharaohs. Bonner Straße, Cologne Germany: Könemann Verlagsgesellschaft mbH. ISBN 3-89508-913-3.▼ == Nuorodos == eilutė 153 ⟶ 160: {{Senovės civilizacijos}} ~~==Literatūrinės nuorodos==~~ ~~<references />~~ ~~==Literatūros sąrašas==~~ ▲*Manuelian, Peter Der (1998). Egypt: The World of the Pharaohs. Bonner Straße, Cologne Germany: Könemann Verlagsgesellschaft mbH. ISBN 3-89508-913-3. [[Kategorija:Senovės Egiptas\| ]]

Senovės Egiptas: Skirtumas tarp puslapio versijų