Purvo plyta: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Sukurta verčiant puslapį „Mudbrick
(Jokio skirtumo)

19:01, 20 rugpjūčio 2018 versija

Purvo plyta (dar kitaip žinoma kaip purvinė plyta) yra plyta, pagaminta iš priemolio, purvo, smėlio bei vandens mišinio, taipogi įtraukiant ir tam tikrą rišamąją medžiagą - ryžių lukštus, šiaudus ir pan.

Naujos, dar nepanaudotos, žalplytės. Čoga Zanbilis, 13-tame amžiuje p. m. e. Irane pastatytas zikuratas, buvo sukonstruotas iš molinių žalplyčių bei degtų plytų.[1]

Šiltuose regionuose, kur nėra pakankamai medienos krosnių kūrenimui, purvinės plytos dažniausiai būdavo džiovinamos saulės kaitroje. Tam tikrais atvejais purvo plytų gamintojai padengdavo jas tinku, arba įstatydavo degtas plytas virš jų, taip siekiant ilgiau išlaikyti purvo žalplyčių kokybę.

Senovės pasaulis

 
Atspaudas purvinėje plytoje, žymintis iškilusį Vizirio iždo reljefą. Lahunas, Fajumas, Egiptas. 12-toji dinastija. Petrie Egipto Archeologijos Muziejus, Londonas

Mergarhos gyventojai Pietų Azijoje, gyveno ir konstravo purvo žalplyčių pastatus (7000 - 3300 m. p. m. e.).[2] Daugiau nei 15-oje kasimviečių (datuojamų apie 3000 m. p. m. e.) rastos purvo žalplytės rodo, jog tokio tipo plytos buvo svarbus Indo slėnio civilizacijos kultūrinis bruožas. Brandžiojo Harapano etapo metu, purvo žalplytes keitė degto purvo plytos.[3]

Purvo plytos buvo naudojamos Artimuosiuose Rytuose prieškeramikinio Neolito B laikotarpiu. Mesopotamijos gyventojai naudodavo saulėje-džiovintas žalplytes savo miestų statybai;[4] dažniausiai šios plytos turėdavo plokščią dugną bei išlenktą viršų, todėl dar kitaip yra vadinamos plano-gaubtosiomis plytomis. Kai kurios plytos būdavo formuojamos kvadratinėje formoje ir suapvalinamos taip, kad jų centrinė dalis būtų storesnė už kraštus. Senovės Egipte darbininkai pririnkdavo purvo iš Nilo ir supildavo jį į iškastas duobes. Po to jie į purvą pridėdavo šiaudų bei trypdavo jį, taip kietindami jo formą.

Knoso kasimvietėje buvo rasta archeologinių įrodymų, jog saulėje-džiovintos plytos buvo naudojamos Neolito laikotarpiu (dar prieš 3400 m. p. m. e.) Mino Kretoje.[5]

Purvo žalplytės buvo iš dalies naudojamos ir prieš-romėniniame Egipte, o romėnams užėmus Egiptą - šio tipo plytos tapo dar populiaresnės.[6]

Adobe

Vietose, paveiktose ispaniškosios kultūros, statyba iš purvo plytų vadinama adobe. Ilgainiui tokio tipo statyba išsivystė į atskirą saugomų sienų, plokščių stogų bei pabaigimų sistemą, dar kitaip vadinamą adobe stiliumi. Dažniausiai tokio stiliaus statyboje naudojamas plaušamolis.

Banko

 
Įžymioji Dženės didžioji mečetė yra Dženėje, Malyje, ir tai yra didžiausias pasaulyje statinys pastatytas iš purvo žalplyčių.

Centriniame Malyje esanti Dženės didžioji mečetė yra didžiausias pasaulyje pastatas sukonstruotas iš purvo žalplyčių. Panašiai kaip ir kiti Sahelio architektūros pastatai, ji buvo pastatyta iš banko plytų.[7] Banko medžiaga išgaunama fermentuojant purvo bei grūdų lukštų mišinį. Vėliau šis mišinys yra suformuojamas į plytas arba į tinką-panašią pastą, kurią galima užtepti ant kitų paviršių. Šis tinkas privalo būti kasmet iš naujo užtepamas, norint išlaikyti statitinio tvirtumą.[8]

Purvo plytų architektūra pasaulyje

Panašūs straipsniai

Šaltiniai

  1. Roman Ghirshman, La ziggourat de Tchoga-Zanbil (Susiane), Comptes-rendus des séances de l'Académie des Inscriptions et Belles-Lettres, vol. 98 lien Issue 2, pp. 233-238, 1954
  2. Possehl, Gregory L. (1996)
  3. Bricks and urbanism in the Indus Valley rise and decline, bricks in antiquity
  4. Mogens Herman Hansen, A Comparative Study of Six City-state Cultures, Københavns universitet Polis centret (2002) Videnskabernes Selskab, 144 pages ISBN 87-7876-316-9
  5. C. Michael Hogan, Knossos fieldnotes, Modern Antiquarian (2007)
  6. Kathryn A. Bard and Steven Blake Shubert, Encyclopedia of the Archaeology of Ancient Egypt, 1999, Routledge, 938 pages ISBN 0-415-18589-0
  7. SACKO, Oussouby (15 November 2015). „Issues of Cultural Conservation and Tourism Development in the Process of World Heritage Preservation“ (PDF). Area Studies. Nuoroda tikrinta 7 October 2016.
  8. Bradbury, Dominic (30 October 2008). „Timbuktu: Mud, mud, glorious mud“. The Telegraph. Nuoroda tikrinta 25 February 2012.

Papildoma literatūra

  • Possehl, Gregory L. (1996). Mehrgarh , Oxford Companion Archeologijosredagavo Brian Fagan. Oksfordo Universiteto Leidykla.

Nuorodos