Jean-Paul Sartre: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S →‎Ž. Sartras ir Lietuva: skulptūra Nidoje
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
pridėtas šaltinis
Eilutė 32:
|vikiteka=Category:Jean-Paul Sartre
}}
'''Žanas Polis Sartras''' (Jean-Paul Charles Aymard Sartre, [[1905]] m. [[birželio 21]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]] – [[1980]] m. [[balandžio 15]] d.) – prancūzų rašytojas, publicistas, dramaturgas, ilgametis [[Simone de Beauvoir]] draugas.{{šaltinis|{{VLE|XXI|159-160||Galina Čepinskienė. Sartre Jean‑Paul (Žanas Polis Sartras)}}}} Vienas iš žymiausių XX-ojo amžiaus [[Egzistencializmas|egzistencialistų]]. [[1964]] metais Sartras atsisakė jam skirtos [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūrinės premijos]].
 
== Biografija ==
Eilutė 58:
 
== Ž. P. Sartro egzistencializmas ==
 
Sartras (kaip ir [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]) buvo ateistinio [[egzistencializmas|egzistencializmo]] atstovas, plėtojęs moralinės atsakomybės, [[absurdas|absurdo]] ir maišto idėjas, neatskiriamas nuo individo, kasdienybės neigimo. Jas skatino dvasiškai nuskurdinto žmogus atsiradimas, prieštaringa jo vieta pasaulyje. Buvo ieškoma būdų išsigelbėjimui.
 
eilutė 78 ⟶ 77:
 
== Pažiūrų ir charakterio kitimas ==
 
[[1935]] m. Ž. P. Sartras (kaip vėliau ir kitas garsus rašytojas [[Aldusas Hakslis]]) pabandė haliucogeną [[meskalinas|meskaliną]], natūraliai išgaunamą iš [[pejotas|pejoto]] kaktuso. Pagal visus liudijimus, pojūčiai buvo nemalonūs. Laikoma, kad „Šleikštulio“ skyrius „Šešta valanda vakaro“ yra meskalino poveikio aprašymas: nesusiję objektai, jų pavadinimų užmiršimas, „nuogos egzistencijos“ keliamas siaubas yra bendras tokių vizijų bruožas.
 
Ž. P. Sartras pasižymėjo ir pažiūrų nepastovumu. Pavyzdžiui, po karo užsikrėtęs [[Marksizmas|marksizmo]] idėjomis, gyvenimą baigė aršiu antikomunistu ir [[Ekstremizmas|ekstremistu]].{{faktas|anarchistas - nebūtinai ekstremistas}} Beveik visą gyvenimą buvęs [[ateizmas|ateistu]], gyvenimo pabaigoje itin gilinosi ir ėmė simpatizuoti [[mesijinis judaizmas|mesijiniam judaizmui]].
 
Kai [[1972]] m. [[Miunichas|MiunicheMiunchene]] vykusių [[1972 m. vasaros olimpinės žaidynės|vasaros olimpinių žaidynių]] metu buvo nužudyta 11-a [[Izraelis|Izraelio]] olimpiečių, Ž. P. Sartras [[terorizmas|terorizmą]] pavadino „baisiu ginklu, tačiau pavergtieji neturi kitų“. Tai daugelis palaikė ekstremizmo apologija. Tačiau iš tikrųjų jis pripažino nepriklausomą [[Izraelis|Izraelio]] valstybę, tačiau manė, kad dėl tos pačios priežasties ir [[Palestinos valstybė|palestiniečiai]] turi teisę į nepriklausomybę. Ir jis stipriai oponavo [[antisemitizmas|antisemitizmui]].
 
== Ž. Sartras ir Lietuva ==
eilutė 96 ⟶ 94:
Iškart po kelionės į Lietuvą Ž. Sartras dalyvavo Paryžiaus studentų demonstracijoje įsisegęs ženklelį su [[Mao]] atvaizdu. Dėl to incidento Ž. Sartras TSRS buvo paskelbtas ''persona non grata'' (nepageidaujamu asmeniu).
 
[[2018]] m. [[birželio 21]] d. [[Nida|Nidoje]], ant [[Parnidžio kopa|Parnidžio kopos]], atidengta [[Klaudijus Pūdymas|Klaudijaus Pūdymo]] skulptūra įamžinti Ž. Sartro vizitą 1965 m.
 
== LietuviškaLietuviškoji bibliografija ==
'''Ž. Sartro kūriniai:'''
<OL>
eilutė 113 ⟶ 111:
 
== Bibliografija ==
 
* Trilogija „Laisvės keliai“ (Les Chemins de la liberté, [[1945]]–[[1949]])
Filosofinius veikalai:
eilutė 130 ⟶ 127:
* Pjesė „Purvinos rankos“ (Les mains sales, [[1948]])
* …
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
== Nuorodos ==