Perejaslavlio kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S Perejaslavlis–Perejeslavlis
Eilutė 3:
|_noautocat = taip
|vietinis pavadinimas = <small>Переяславське князівство</small>
|ilgas pavadinimas = PerejeslavlioPerejaslavlio kunigaikštystė
|paprastas_pav =
|žemynas = Europa
Eilutė 36:
|nacionalinis_devizas =
|valstybinis_himnas =
|sostinė = [[PerejeslavlisChmelnyckio Perejaslavas|Perejaslavlis]]
|sostinė_tremtyje =
|valstybinės_kalbos = [[Senoji slavų kalba|senoji slavų]]
|valiuta =
|valdovo_titulas = PerejeslavlioPerejaslavlio kunigaikščiai
|valdymo_metai1 = 988—1010 ''(pirmas)''
|valdovas1 = Jaroslavas Vladimirovičius
Eilutė 46:
|valdovas2 = Sviatoslavas Vsevolodovičius
}}
 
'''PerejeslavlioPerejaslavlio kunigaikštystė''' ({{uk|Переяславське князівство}}) – [[Rusia|Rusios]] [[Rusios kunigaikštystės|kunigaikštystė]], gyvavusi [[XI amžius|XI]]–[[XIV amžius|XIV]] amžiais dabartinės [[Ukraina|Ukrainos]] pietryčių teritorijoje. Kunigaikštystė buvo įsikūrusi [[Trubežas (upė)|Trubežo]] ir kitų upių baseine, ir prisiglaudė prie [[Ponto stepė]]s, kuri driekėsi pietuose ir skyrė nuo [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]].
 
== Raida ==
PerejeslavlioPerejaslavlio kunigaikštystė formavosi pietryčiausiose Rusios žemėse ir šis regionas buvo svarbiausias forpostas kovojant su stepių klajokliais. Nuo maždaug IX a. ši teritorija priklausė [[Kijevo Rusia]]i. Nepriklausoma kunigaikštystė įsikūrė po [[Jaroslavas Išmintingasis|Jaroslavo]] mirties Rusią padalinus tarp sūnų. [[Vsevolodas Jaroslavičius]] oficialiai tapo pirmuoju PerejeslavlioPerejaslavlio kunigaikščiu (1054–1073) ir [[Riurikaičiai|Riurikaičių]] PerejeslavlioPerejaslavlio linijos pradininku. Tuo metu PerejeslavasPerejaslavlis kartu valdė ir būsimąją [[Rostovo žemė|Rostovo žemę]].
 
Istorija lėmė, kad pasibaigus vietinei Kijevo dinastinei linijai, PerejeslavlįPerejaslavlį valdantys kunigaikščiai užimdavo Kijevo sostą. Tai padarė jau pirmasis PerejeslavlioPerejaslavlio kunigaikštis (Kijevą su pertrauka valdė 1076–1093 m.), vėliau – jo sūnus [[Vladimiras Monomachas]] (Kijevą valdė 1113–1125). Todėl kunigaikštystė ilgainiui tapo svarbiu laipteliu į Kijevo kunigaikščius, ir dėl jos buvo labai daug varžomasi.
 
1140 m. [[Vsevolodas Olgovičius]] (Černigovo linija) bandė užimti kunigaikštystę, tačiau joje išlaikyta vietinė kunigaikščių linija – Monomachai. Nepaisant to, 1132–54 m. vyko arši kova tarp Monomacho vaikaičių, ir per tą trumpą laiką kunigaikštystėje pasikeitė daug valdovų. Valdant vėlesniems įpėdiniams nusistovėjo dinastinė tvarka.
eilutė 57 ⟶ 58:
1168 m. kunigaikštystė galutinai suskilo į dvi dalis, kuomet rytinės dalys suformavo [[Rostovo žemė|Rostovo žemę]]. Jos pradininkas buvo Vladimiro Monomacho anūkas [[Andrejus Bogoliubskis]].
 
Apie 1238 m. PerejeslavlisPerejaslavlis buvo nusiaubtas [[Aukso orda|Aukso ordos]] ir niekada nebeatsigavo. Čia įsigalėjo mongolų vietininkai. Po šimto metų nusilpusią kunigaikštystę užėmė [[LDK]]. Atrodo, kad ilgainiui kunigaikštystės žemės įjungtos į [[Kijevo vaivadija|Kijevo vaivadiją]].
 
{{Rusios kunigaikštystės}}