Gruntas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gruntas''' ({{de|Grand}}, 'pagrindas')  – tai įvairios [[litologija|litologinės]] sudėties žemės sluoksniai, kurie vienas nuo kito skiriasi savo fizinėmis, mechaninėmis, cheminėmis ir kitokiomis savybėmis.<ref>[http://www.gruntotyra.lt/2010/03/kas-yra-gruntotyra-ir-kodel-butina.html Kas yra gruntotyra ir kodėl būtina tirti gruntus?]</ref> Gruntu paprastai vadinamas uolienų sluoksnis, esantis po [[dirvožemis|dirvožemiu]].<ref>http://www.terminai.lt/gaires/geologijos-terminai/page/11/</ref> Gruntų savybes ir jų panaudojimą tiria [[gruntotyra]] - – [[inžinerinė geologija|inžinerinės geologijos]] dalis.

Gruntai skirstomi į uolinius ir neuolinius. Uoliniai gruntai yra įvairios kilmės [[uoliena|uolienos]] ([[granitas]], [[dolomitas]], [[klintys]] ir kt.). Prie neuolinių gruntų priskiriami ga­baliniai gruntai (nesucemen­tuotos uolienų nuolaužos), [[smėlis]], [[molis]]. Smėliniai ir moliniai gruntai vadinami dispersiniais, jie daug silpnesni už uolinius, susidaro iš masyvių uolienų, vykstant su­dėtingiems dūlėjimo ir kitiems procesams.

Dirbtiniai gruntai dar vadinami technogeniniais (supiltieji gruntai, taip pat natūralūs, ku­rių savybės dirbtinai pakeistos, pvz., sutankinant). Natūralūs gruntai yra nesuardytos sandaros, nepakitusio drėgnumo, masės ir tūrio. Gruntai turi įvairią struktūrą, kuri priklauso nuo mineralinių dalelių didumo ir formos, tarpusavio sąveikos. Ją lemia susiklostymo [[geologija|geologinės]] sąlygos. Gruntų savybės gali būti nustatomos tiriant mėginius [[laboratorija|laboratorijose]] arba natūraliomis slūgsojimo sąlygomis (pvz., smeigiant metalinius strypus).

Gruntai [[statyba|statybų]] srityje dažniausiai atlieka pagrindų vaidmenį, nes ant jų projektuojami ir įrengiami [[pamatai]] įvairios paskirties statiniams. Turint geologinius gruntų tyrimų rezultatus, nustatomos gruntų atsparumo skaičiuojamųjų rodiklių reikšmės, sudaromas optimaliausias ekonominiu požiūriu [[statinio projektas]].