Max Frisch: Skirtumas tarp puslapio versijų

25 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
S
 
 
== Gyvenimas ir kūryba ==
Po abitūros studijavo germanistiką, tačiau netrukus mokslą nutraukė ir dirbo įvairiuose laikraščiuose žurnalistu. [[1933]] metais jis, kaip reporteris keletą mėnesių keliavo po Pietryčių [[Europa|Europą]]. Kelionės įspūdžius aprašė savo pirmajame romane "[[Jurgas Reinhartas. Vasariška lemtinga kelionė]]". Nuo [[1936]] iki [[1941]] m. Frišas studijavo [[architektūra|architektūrą]] [[ETH Zurich]] institute. Studijų metu pradėjo rašyti dienoraštį, kurį rašė keletą dešimtmečių. Šis dienoraštis buvo labai svarbus visai jo kūrybai. Baigęs studijas, jis, [[1942]] m., laimėjo atvirojo baseino projekto konkursą ir tais pačiais metais atidarė savo biurą. Tuo pat metu rašė romaną "Sunkūs žmonės". Netrukus vedė Gertrūdą Konstanciją fon Mejenburg, su kuria susilaukė 3 vaikų. Penktojo dešimtmečio viduryje Frišas per kelias savaites sukūrė dvi [[pjesė|pjeses]]. Ciuricho teatre buvo pastatytos ir kitos dramos.
 
Jo sukurtos pjesės Maksą Frišą kaip rašytoją padarė žinomu, tačiau iš tiesų jį išgarsino trys romanai: "[[Štileris]]", "[[Homo faber]]" ir "[[Tarkim, aš Gantenbeinas]]". [[1955]] m. Frišas uždarė savo architektų biurą ir visiškai atsidėjo rašymui. Pripažinimo teatre susilaukė pjesės "Bydermanas ir padegėjai" ir "Andora". Abi yra daugiausia kartų suvaidintos vokiškos, dvidešimtojo amžiaus pjesės. Maksas Frišas daug keliavo, aplankė [[Ispanija|Ispaniją]], [[Meksika|Meksiką]], [[JAV]], arabų šalis, o nuo [[1960]] iki [[1965]] metų daugiausia gyveno [[Roma|Romoje]]. Ten kurį laiką gyveno su Ingeborga Bachman, kol sutiko Marianą Olers, [[1968]] m. tapusia antrąja žmona. Abu meilės ryšiai atsispindėjo autobiografiniame apsakyme "Montaukas", manoma reikšmingiausiu jo vėlyvosios kūrybos darbu.
42 058

pakeitimai