Atmosferos sraujymės: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Atmosferos sraujymės''' – ypatingai greitai judančio [[oras|oro]] srautai ([[vėjas]]), mokslininkų kartais vadinamivad. „oro upėmis“upės“. Dažnai jos driekiasi kelis šimtus mylių, jų storis – 1 – 2 mylios (1 [[mylia]] = 1609,344 metrų). Žemiausias aukštis, kuriame aptinkamos sraujymės, yra apie 4 km, aukščiausiai – 24 km aukštyje. Sraujymės dažniausiai aptinkamos ties tropopauze, bet gali susiformuoti ir [[stratosfera|stratosferoje]]. Vėjo [[greitis]] turi siekti mažiausiai 56 mylias per valandą, kad būtų įvardijama [[atmosfera|atmosferos]] sraujymė. MaksimalūsMaksimalus greičiaigreitis gali siekti ir 400 mylių per valandą – apie (640 km/val.).

200 ir 300 hPa barinės topografijos žemėlapių analizė yra svarbi prognozėms dėl kelių priežasčių, viena iš jų – sraujymių aptikimas. Vėjai aukštesniuose atmosferos sluoksniuose yra vidutinių platumų [[ciklonas|ciklonų]] ir [[audra|audrų]] „varomasis srautas“, todėl jei aukštesnių sluoksnių vėjai yra silpni, audrų sistemos kryptingai judės lėčiau negu tuomet, kai vėjai yra stipresni. Atmosferos sraujymės ir yra aukštesnių sluoksnių vėjų stiprumo šaltiniai.

Atmosferos sraujymes pirmasis atrado japonų meteorologas Wasaburo Ooishi [[1920]] metais, kuris panaudojo [[oro balionas|oro balionus]] sekti aukštesnių lygių vėjams, paleisdamas juos nuo [[Fudzijamos kalnas|Fudžijamos kalno]]. Japono darbas reikšmingai prisidėjo prie vėjų judėjimo supratimo, bet apsiribojo Japonijos, o ne globaliu mastu.