Monmoransi: Skirtumas tarp puslapio versijų

34 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S (Vilensija pervadino puslapį Monmoransis į Monmoransi: VLKK: niekatroji gim. )
S
{{pervadinti|Monmoransi}}
 
{{City/Prancūzijos miestas
|pavadinimas = MonmoransisMonmoransi
|origpavadin =Montmorency
|paveikslėlis =Montmorency - Pl des Cerisiers.jpg
|vikiteka= Category:Montmorency
}}
 
'''MonmoransisMonmoransi''' ({{fr|Montmorency}})<ref>http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/monmoransi</ref> – [[Prancūzija|Prancūzijos]] miestas [[Il de Fransas|Il de Franso]] regione. [[Uazos slėnis|Uazos slėnio]] departamento Monmoransio kantono sostinė, miestas kartu yra ir [[komuna|komunos]] centras.
 
== Geografija ==
Apylinkėse jau gyventa [[neolitas|neolito]] amžiuje. Gyvenvietės vardas kildinamas iš {{la|Mons Maurentius}} 'Maurencijaus kalnas'. Kartu gyvuoja vietinė legenda, skelbianti, kad šis pavadinimas [[Karolis Martelis|Karolio Martelio]] laikais atsirado vienam iš karių mūšio metu sušukus „Voilà '''mon Maure occis'''!“ ({{lt|Tai užmuštas mano [[Maurai|Mauras]]!}}).
 
Strateginė aukštuma, ant kurios kūrėsi MonmoransisMonmoransi, dominavo virš [[Romėnai|romėnų]] kelio į [[Ruanas|Ruaną]], todėl jau [[IX a.]] ten buvo suręsta medinė pilaitė. Nuo [[997]] m. pilis atiteko [[Bušaras II Barzdotasis|Bušarui II Barzdotajam]], vienos iš garsiausios prancūzų kilmingųjų giminės (nuo [[XII a.]] ji buvo vadinama ''de Montmorency'') pradininkui. XII a. išmūryta akmeninė pilis ir gynybinė sienа aplink miestelį. Pamažu MonmoransisMonmoransi išaugo į stamboką amatų ir prekybos centrą, [[1257]] m. jame įsikūrė [[тamplieriai]]. [[Šimtametis karas]] miestiečiams atnešė mirtį ir ekonominį nuosmukį, griuvėsiais virto ir akmeninė pilis, vėliau ji jau niekada nebebuvo atstatyta.
 
[[XVI a.]] apylinkėse išplito [[vynuogininkystė]] ir [[sodininkystė]]. Krašte kilo religiniai karai, žuvo nemažai protestantų tikinčiųjų. [[1632]] m. užgeso ''de Montmorency'' giminė ir miestas perėjo į [[Burbonai|Burbonų]] rankas. [[XVII a.]] MonmoransyjeMonmoransi mieste jau buvo apie 1500 gyventojų, kurie specializavosi vietinės veislės [[trešnė|trešnių]] auginimu. Miestas pamažu virto Paryžiaus bankininkų ir dvarų artistų poilsio vieta. Savo kūriniais vietovę išgarsino žinomi menininkai [[Madame de Sévigné|Madam de Sevinė]] ir [[Charles Le Brun|Šarlis Lebrenas]], čia pasistatę vasarnamius (iki mūsų dienų neišliko). [[1689]] m., kunigaikščiui de Condé prašant, miestui suteiktas '''''Angjeno''''' (''Enghien; Anguien'') vardas.
 
[[Vaizdas:MontmorencyMonumentRousseau.jpg|thumb|200px|Paminklas Žanui Žakui Ruso]]
[[Didžioji Prancūzijos revoliucija|Didžiosios Prancūzijos revoliucijos]] metu Nacionalinis Konventas [[1793]] m. nusprendė pervadinti Angjeną į '''''Emilį''''', taip pagerbiant Ž. Ž. Ruso ir jo skandalingąjį kūrinį „Emilis, arba Apie auklėjimų“. Kai didysis filosofas buvo perlaidojamas iš Ermenonville kapinių (Šveicarija) į [[Panteonas (Paryžius)|Panteoną Paryžiuje]], karstas su palaikais [[1794]] m. trumpam buvo iškilmingai pašarvotas miesto aikštėje.
 
[[XIX a.]] gyvenvietė išliko kurortiniu Paryžiaus priemiesčiu. [[1866]] m. geležinkelio linija sujungė jį su Angjen le Benu. Amžiaus bėgyje ir toliau buvo karštai diskutuojama dėl jo pavadinimo: [[1813]] m. [[Napoleonas|Napoleono]] įsakymu grąžintas ''MonmoransioMonmoransi'' vardas; po metų pervadintas į pirminį ''Angjenas''; vadinamojo [[Šimtadienis|Šimtadienio]] metu – vėl ''MonmoransisMonmoransi''; [[1815]] m. [[Burbonai|Burbonams]] grįžus į valdžią – vėl ''Angjenas''; [[1832]] m. galutinai pavadintas ''MonmoransiuMonmoransi'' (o šalia telkšančiam ežerui sutektas ''Angjeno'' vardas). Per [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karą]] miestą užėmė priešų kareiviai. [[1870]] m. išreikalavę iš miestiečių 400 000 [[Prancūzijos frankas|frankų]] išpirką, jie pasitraukė.
 
[[XX a.|XX amžiuje]] kone keturgubai išaugo gyventojų skaičius, išsiplėtė ir užimama teritorija. Senamiestis išlaikė savo viduramžišką charakterį, pats MonmoransisMonmoransi dvelkia provincialumu ir neskubiu gyvenimo tempu. Priešingai nei kitose Paryžiaus miestuose–palydovuose daugiaaukščių mažai, išliko daug XIX a. statytų vilų. Išimtį sudaro pietinis ''Champeaux'' rajonas, kur [[1960]]–[[1970]] m. išdygo daugybė šeimyninių ir daugiabučių namų. Skaitlingais parkais garsėjančiame mieste nekilnojamo turto kainos gana aukštos, nepaisant netolimo [[Šarlio de Golio oro uostas|Šarlio de Golio oro uosto]] ir greta nutiestos automagistralės A 15 keliamo triukšmo.
[[Vaizdas:Abbaye de Montmorency-Tombeau du Prince Czartoryscio-20120918.jpg|thumb|left|[[LDK]] didiko [[Adomas Jurgis Čartoriskis|Adomo Jurgio Čartoriskio]] antkapinis paminklas Šv. Martyno bažnyčioje (Šonuosešonuose matosi [[Vytis|Lietuvos Vytis]] ir [[Lenkijos herbas|Lenkijos Erelis]])<ref>[http://lietuviai.fr/lt/apie/prlb-istorija/ Linas Maknavičius. ''Prancūzijos Lietuvių Bendruomenės istorinė apžvalga'']</ref>]]
 
== Ryšiai su Lietuva ir Lenkija ==
[[ATR|Abiejų Tautų Respublikoje]] pralaimėjus [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimą]], daugybė jo dalyvių pasitraukė į Prancūziją. Kai kurie lenkų ir lietuvių sukilėliai apsigyveno MonmoranseMonmoransi. Miesto Šv. Martyno bažnyčioje buvo tuokiamasi ir krikštijami vaikai, o mirusieji laidojami ''Les Champeaux'' kapinėse. MormoranseMormoransi amžinam poilsiui atgulė: generolas [[Henrikas Dembinskis]], poetas [[Adomas Mickevičius]] (palaikai 1890 m. perkelti į [[Vavelis|Vavelį]]) su žmona Celina, dvarininkas ir mecenatas [[Karolis Bžostovskis]], poetas ir orientalistas [[Aleksandras Boreika Chodzka]], pasakėtininkas [[Antonijus Goreckis]], poetas [[Kiprijonas Kamilis Norvydas]], etnografas [[Bronisław Piłsudski|Bronislovas Pilsudskis]] ir kt. Keli iškilūs sukilėliai palaidoti aukščiau paminėtoje bažnyčioje.<ref>[http://naukawpolsce.pap.pl/aktualnosci/news,67549,polski-cmentarz-w-montmorency-i-polskie-groby-w-paryzu.html Polski cmentarz w Montmorency i polskie groby w Paryżu]</ref><ref>[http://dejavuparis.blogspot.com/2014/11/cmentarz-les-champeaux-w-montmorency.html Cmentarz Les Champeaux w Montmorency]</ref>
Keli iškilūs sukilėliai palaidoti aukščiau paminėtoje bažnyčioje.<ref>[http://naukawpolsce.pap.pl/aktualnosci/news,67549,polski-cmentarz-w-montmorency-i-polskie-groby-w-paryzu.html Polski cmentarz w Montmorency i polskie groby w Paryżu]</ref><ref>[http://dejavuparis.blogspot.com/2014/11/cmentarz-les-champeaux-w-montmorency.html Cmentarz Les Champeaux w Montmorency]</ref>
 
Nuo [[1843]] m. organizuojama kelių tūkstančių palaidotų sukilėlių ir kitų emigrantų iš [[LDK]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] teritorijų kasmetinė pagerbimo šventė. Po pamaldų ir giesmės „Boże, coś Polskę“ Šv. Martyno bažnyčioje iškilminga procesija keliauja į kapines, kur padedami atminimo vainikai.
42 061

pakeitimas