Monmoransi: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
S
S (valsčiai Prancūzijoje?)
Apylinkėse jau gyventa [[neolitas|neolito]] amžiuje. Gyvenvietės vardas kildinamas iš {{la|Mons Maurentius}} 'Maurencijaus kalnas'. Kartu gyvuoja vietinė legenda, skelbianti, kad šis pavadinimas [[Karolis Martelis|Karolio Martelio]] laikais atsirado vienam iš karių mūšio metu sušukus „Voilà '''mon Maure occis'''!“ ({{lt|Tai užmuštas mano [[Maurai|Mauras]]!}}).
 
Strateginė aukštuma, ant kurios kūrėsi Monmoransis, dominavo virš [[Romėnai|romėnų]] kelio į [[Ruanas|Ruaną]], todėl jau [[IX a.]] ten buvo suręsta medinė pilaitė. Nuo [[997]] m. pilis atiteko [[Bušaras II Barzdotasis|Bušarui II Barzdotajam]], vienos iš garsiausios prancūzų kilmingųjų giminės (nuo [[XII a.]] ji buvo vadinama ''de Montmorency'') pradininkui. XII a. išmūryta akmeninė pilis ir gynybinė sienąsienа aplink miestelį. Pamažu Monmoransis išaugo į stamboką amatų ir prekybos centrą, [[1257]] m. jame įsikūrė [[Tamplieriaiтamplieriai]]. [[Šimtametis karas]] miestiečiams atnešė mirtį ir ekonominį nuosmukį, griuvėsiais virto ir akmeninė pilis, vėliau ji jau niekada nebebuvo atstatyta.
 
[[XVI a.]] apylinkėse išplito [[vynuogininkystė]] ir [[sodininkystė]]. Krašte kilo religiniai karai, žuvo nemažai protestantų tikinčiųjų. [[1632]] m. užgeso ''de Montmorency'' giminė ir miestas perėjo į [[Burbonai|Burbonų]] rankas. [[XVII a.]] Monmoransyje jau buvo apie 1500 gyventojų, kurie specializavosi vietinės veislės [[trešnė|trešnių]] auginimu. Miestas pamažu virto Paryžiaus bankininkų ir dvarų artistų poilsio vieta. Savo kūriniais vietovę išgarsino žinomi menininkai [[Madame de Sévigné|Madam de Sevinė]] ir [[Charles Le Brun|Šarlis Lebrenas]], čia pasistatę vasarnamius (iki mūsų dienų neišliko). [[1689]] m., kunigaikščiui de Condé prašant, miestui suteiktas '''''Angjeno''''' (''Enghien; Anguien'') vardas.
 
[[Vaizdas:MontmorencyMonumentRousseau.jpg|thumb|200px|Paminklas Žanui Žakui Ruso]]
[[1702]] m. turtingas finansininkas Pierre Crozat le Jeune nupirko apleistą Šarlio Lebreno vilą ir jos vietoje pastatė naujus rūmus. Juose apsigyveno maršalas de Montmorency-Luxembourg, žinomas ir kaip pasaulinio garso filosofo ir rašytojo [[Jean-Jacques Rousseau|Žano Žako Ruso]] globėjas. Pastatas nebuvo prižiūrimas, pamažu nyko ir [[1817]] m. buvo nugriautas. [[1788]] m. netoliese iškilo kiti rūmai, kurie nuo [[1906]] m. miestui tarnauja kaip [[rotušė]].