Monmoransi: Skirtumas tarp puslapio versijų

502 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
(Naujas puslapis: '''Monmoransis''', {{fr|Montmorency}} – Prancūzijos miestas Il de Franso regione. Uazos slėnio departamento Monmoransio k...)
 
{{City/Prancūzijos miestas
'''Monmoransis''', {{fr|Montmorency}} – [[Prancūzija|Prancūzijos]] miestas [[Il de Fransas|Il de Franso]] regione. [[Uazos slėnis|Uazos slėnio]] departamento Monmoransio kantono sostinė , miestas kartu yra ir valsčiaus centras.
|pavadinimas = Monmoransis
|origpavadin =Montmorency
|paveikslėlis =Montmorency - Pl des Cerisiers.jpg
|paveikslėlio tekstas = Miesto aikštė
|herbas =Blason_Mathieu_II_de_Montmorency.svg
|vėliava =
|PL=48|PM=59|PS=26|IL=2|IM=19|IS=22
|regionas = Il de Fransas
|departamentas = Uazos slėnis
|apskritis =
|kantonas =
|komuna =
|įkurtas =
|gyventojumetai = 2013 |gyventoju = 20796
|plotas = 5.37
|altitudė =
|tinklalapis =
|kirč =
|vikiteka= Category:Montmorency
}}
'''Monmoransis''', ({{fr|Montmorency}}) – [[Prancūzija|Prancūzijos]] miestas [[Il de Fransas|Il de Franso]] regione. [[Uazos slėnis|Uazos slėnio]] departamento Monmoransio kantono sostinė , miestas kartu yra ir valsčiaus centras.
[[Vaizdas:Montmorency vu du lac d'Enghien1.jpg|thumb|300px|Miesto pakrašty telkšantis d’Enghien ežeras]]
==Geografija==
Išsidėstęs 13 km į šiaurę nuo [[Paryžius|Paryžiaus]] žiedinio automobilių kelio ir 21 km nuo [[Šarlio de Golio oro uostas|Šarlio de Golio tarptautinio oro uosto]]. Šalia telkšo d’Enghien ežeras. 20 866 gyventojai (2014 m. duomenys).
 
== Geografija ==
Iki [[XIX a.]] garsėjo plytų gamyba, vėliau ši pramonė sustojo, nes sumažėjo molio atsargos Champeaux plynaukštėje. Vėliau dar kiek buvo gaminamos čerpės. BALT Extrusion produkcija – [[kateteris|kateteriai]] ir [[vena|venų]] implantantai – gerai žinoma šalyje ir užsienyje, įmonė šioje srityje pirmauja pasaulyje. Didžiausias darbdavys – vietinė klinikinė ligoninė, kartu su filialu [https://fr.wikipedia.org/wiki/Eaubonne| Eaubonne] mieste įdarbina 1700 darbuotojų. Veikia dar dvi klinikos, vienuolika senelių namų ir kt. socialinės įstaigos.
Išsidėstęs 13  km į šiaurę nuo [[Paryžius|Paryžiaus]] žiedinio automobilių kelio ir 21  km nuo [[Šarlio de Golio oro uostas|Šarlio de Golio tarptautinio oro uosto]]. Šalia telkšo d’Enghien ežeras. 20 866 gyventojai (2014  m. duomenys).
 
Iki [[XIX a.]] garsėjo plytų gamyba, vėliau ši pramonė sustojo, nes sumažėjo molio atsargos Champeaux plynaukštėje. Vėliau dar kiek buvo gaminamos čerpės. BALT Extrusion produkcija  – [[kateteris|kateteriai]] ir [[vena|venų]] implantantai  – gerai žinoma šalyje ir užsienyje, įmonė šioje srityje pirmauja pasaulyje. Didžiausias darbdavys  – vietinė klinikinė ligoninė, kartu su filialu [https://fr.wikipedia.org/wiki/Eaubonne| Eaubonne] mieste įdarbina 1700 darbuotojų. Veikia dar dvi klinikos, vienuolika senelių namų ir kt. socialinės įstaigos.
==Istorija==
 
== Istorija ==
Apylinkėse jau gyventa [[Neo;itas|neolito ]]amžiuje. Gyvenvietės vardas kildinamas iš [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] ({{la|Mons Maurentius}} == {{lt|Maurencijaus kalnas}}). Kartu gyvuoja vietinė legenda, skelbianti, kad šis pavadinimas [[Karolis Martelis|Karolio Martelio]] laikais atsirado vienam iš karių mūšio metu sušukus „Voilà '''mon Maure occis'''!“ ({{lt|Tai užmuštas mano [[Maurai|Mauras]]!}}).
 
Strateginė aukštuma, ant kurios kūrėsi Monmoransis, dominavo virš [[Romėnai|romėnų]] kelio į [[Ruanas|Ruaną]], todėl jau [[IX a.]] ten buvo suręsta medinė pilaitė. Nuo [[997]]  m. pilis atiteko [[Bušaras II Barzdotasis|Bušarui II Barzdotajam]], vienos iš garsiausios prancūzų kilmingųjų giminės (nuo [[XII a.]] ji buvo vadinama ''de Montmorency'') pradininkui. XII a. išmūryta akmeninė pilis ir gynybinė sieną aplink miestelį. Pamažu Monmoransis išaugo į stamboką amatų ir prekybos centrą, [[1257]]  m. jame įsikūrė [[Tamplieriai]]. [[Šimtametis karas]] miestiečiams atnešė mirtį ir ekonominį nuosmukį, griuvėsiais virto ir akmeninė pilis, vėliau ji jau niekada nebebuvo atstatyta.
 
[[XVI a.]] apylinkėse išplito [[vynuogininkystė]] ir [[sodininkystė]]. Krašte kilo religiniai karai, žuvo nemažai protestantų tikinčiųjų. [[1632]]  m. užgeso ''de Montmorency'' giminė ir miestas perėjo į [[Burbonai|Burbonų]] rankas. [[XVII a.]] Monmoransyje jau buvo apie 1500 gyventojų, kurie specializavosi vietinės veislės [[trešnė|trešnių]] auginimu. Miestas pamažu virto Paryžiaus bankininkų ir dvarų artistų poilsio vieta. Savo kūriniaisno vietovę išgarsino žinomi menininkai [https://fr.wikipedia.org/wiki/Madame_de_S%C3%A9vign%C3%A9| Madame de Sévigné] ir [[Charles Le Brun|Šarlis Lebrenas]], čia pasistatę vasarnamius (iki mūsų dienų neišliko). [[1689]]  m., kunigaikščiui de Condé prašant, miestui suteiktas ''Enghien'' (Anguien) vardas.
[[Vaizdas:MontmorencyMonumentRousseau.jpg|thumb|200px|Paminklas Žanui Žakui Ruso]]
[[1702]]  m. turtingas finansininkas Pierre Crozat le Jeune nupirko apleistą Šarlio Lebreno vilą ir jos vietoje pastatė naujus rūmus. Juose apsigyveno maršalas de Montmorency-Luxembourg, žinomas ir kaip pasaulinio garso filosofo ir rašytojo [[Jean-Jacques Rousseau|Žano Žako Ruso]] globėjas. Pastatas nebuvo prižiūrimas, pamažu nyko ir [[1817]]  m. buvo nugriautas. [[1788]]  m. netoliese iškilo kiti rūmai, kurie nuo [[1906]]  m. miestui tarnauja kaip [[rotušė]].
 
[[XVIII a.]] garsiausiu miesto svečiu buvo Žanas Žakas Ruso, gyvenęs Enghien'eEnghien’e [[1756]]–[[1762]]  m.: pirmiau pas Louise d'Épinay, vėliau pas maršalą de Montmorency-Luxembourg. Pastarasis globėjas filosofui paskyrė atskirą nedidelį namelį, kuriame gimė žinomi veikalai: „Apie visuomenės sutartį, arba Politinės teisės principai“ ([[1762]]  m.); romanai „Julija, arba Naujoji Eloiza“ ([[1761]]  m.) ir „Emilis, arba Apie auklėjimų“ ([[1762]]  m.). Išspausdinus pastarąją knygą, dėl jos turinio šalyje kilo skandalas ir Ž. Ž. Ruso turėjo skubiai pasitraukti į [[Šveicarija|Šveicariją]].
 
[[Didžioji Prancūzijos revoliucija|Didžiosios Prancūzijos revoliucijos]] metu, Nacionalinis Konventas [[1793]]  m. nusprendė pervadinti Enghien'ą į ''Emilį'', taip pagerbiant Ž. Ž. Ruso ir jo skandalingąjį kūrinį „Emilis, arba Apie auklėjimų“. Kai didysis filosofas buvo perlaidojamas iš Ermenonville kapinių (Šveicarija) į [[Panteonas (Paryžius)|Panteoną Paryžiuje]], karstas su palaikais [[1794]]  m. trumpam buvo iškilmingai pašarvotas miesto aikštėje,
 
[[XIX a.]] gyvenvietė išliko kurortiniu Paryžiaus priemiesčiu. [[1866]]  m. geležinkelio linija sujungė jį su Enghien-les-Bains. Amžiaus bėgyje ir toliau buvo karštai diskutuojama dėl jo pavadinimo: [[1813]]  m. [[Napoleonas|Napoleono]] įsakymu grąžinta ''Monmoransio'' vardas; po metų pervadintas į pirminį ''Enghien''; vadinamojo [[Šimtadienis|Šimtadienio]] metu  – vėl ''Monmoransis''; [[1815]]  m. [[Burbonai|Burbonams]] grįžus į valdžią  – vėl ''Enghien''; [[1832]]  m. galutinai pavadintas ''Monmoransiu'' (o šalia telkšančiam ežerui sutektas ''Enghien'' vardas). Per [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karą]] miestą užėmė priešų kareiviai. [[1870]]  m. išreikalavę iš miestiečių 400 000 [[Prancūzijos frankas|frankų]] išpirką, jie pasitraukė.
 
[[XX a.|XX amžiuje]] kone keturgubai išaugo gyventojų skaičius, išsiplėtė ir užimama teritorija. Senamiestis išlaikė savo viduramžišką charakterį, pats Monmoransis dvelkia provincialumu ir neskubriu gyvenimo tempu. Priešingai nei kitose Paryžiaus miestuose–palydovuose daugiaukščių mažai, išliko daug XIX a. statytų vilų. Išimtį sudaro pietinis ''Champeaux'' rajonas, kur [[1960]]–[[1970]]  m. išdygo daugybė šeimyninių ir daugiabučių namų. Skaitlingais parkais garsėjančiame mieste nekilnojamo turto kainos gana aukštos, nepaisant netolimo [[Šarlio de Golio oro uostas|Šarlio de Golio oro uosto]] ir greta nutiestos automagistralės A 15 keliamo triukšmo.
[[Vaizdas:Abbaye de Montmorency-Tombeau du Prince Czartoryscio-20120918.jpg|thumb|left|[[LDK]] didiko [[Adomas Jurgis Čartoriskis|Adomo Jurgio Čartoriskio]] antkapinis paminklas Šv. Martyno bažnyčioje (Šonuose matosi [[Vytis|Lietuvos Vytis]] ir [[Lenkijos herbas|Lenkijos Erelis]])<ref>[http://lietuviai.fr/lt/apie/prlb-istorija/ Linas Maknavičius. ''Prancūzijos Lietuvių Bendruomenės istorinė apžvalga'']</ref>]]
 
[[XX a.|XX amžiuje]] kone keturgubai išaugo gyventojų skaičius, išsiplėtė ir užimama teritorija. Senamiestis išlaikė savo viduramžišką charakterį, pats Monmoransis dvelkia provincialumu ir neskubriu gyvenimo tempu. Priešingai nei kitose Paryžiaus miestuose–palydovuose daugiaukščių mažai, išliko daug XIX a. statytų vilų. Išimtį sudaro pietinis ''Champeaux'' rajonas, kur [[1960]]–[[1970]] m. išdygo daugybė šeimyninių ir daugiabučių namų. Skaitlingais parkais garsėjančiame mieste nekilnojamo turto kainos gana aukštos, nepaisant netolimo [[Šarlio de Golio oro uostas|Šarlio de Golio oro uosto]] ir greta nutiestos automagistralės A 15 keliamo triukšmo.
[[Vaizdas:Abbaye de Montmorency-Tombeau du Prince Czartoryscio-20120918.jpg|thumb|left|[[LDK]] didiko [[Adomas Jurgis Čartoriskis|Adomo Jurgio Čartoriskio]] antkapinis paminklas Šv.Martyno bažnyčioje (Šonuose matosi [[Vytis|Lietuvos Vytis]] ir [[Lenkijos herbas|Lenkijos Erelis]])<ref>[http://lietuviai.fr/lt/apie/prlb-istorija/ Linas Maknavičius. ''Prancūzijos Lietuvių Bendruomenės istorinė apžvalga'']</ref>]]
== Ryšiai su Lietuva ir Lenkija ==
[[ATR|Abiejų Tautų Respublikoje]] pralaimėjus [[1831 m. sukilimas|1831  m. sukilimą]], daugybė jo dalyvių pasitraukė į Prancūziją. Kai kurie lenkų ir lietuvių sukilėliai apsigyveno Monmoranse. Miesto Šv. Martyno bažnyčioje buvo tuokiamasi ir krikštijami vaikai, o mirusieji laidojami ''Les Champeaux'' kapinėse. Mormoranse amžinam poilsiui atgulė: generolas [[Henrikas Dembinskis]], poetas [[Adomas Mickevičius]] (palaikai 1890  m. perkelti į [[Vavelis|Vavelį]]) su žmona Celina, dvarininkas ir mecenatas [[Karolis Bžostovskis]], poetas ir orientalistas [[Aleksandras Boreika Chodzka]], pasakėtininkas [[Antonijus Goreckis]], poetas [[Kiprijonas Kamilis Norvydas]], etnografas [[Bronisław Piłsudski|Bronislovas Pilsudskis]] ir kt.
Keli iškilūs sukilėliai palaidoti aukščiau paminėtoje bažnyčioje.<ref>[http://naukawpolsce.pap.pl/aktualnosci/news,67549,polski-cmentarz-w-montmorency-i-polskie-groby-w-paryzu.html Polski cmentarz w Montmorency i polskie groby w Paryżu]</ref><ref>[http://dejavuparis.blogspot.com/2014/11/cmentarz-les-champeaux-w-montmorency.html Cmentarz Les Champeaux w Montmorency]</ref>
 
Nuo [[1843]]  m. organizuojama kelių tūkstančių palaidotų sukilėlių ir kitų emigrantų iš [[LDK]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] teritorijų kasmetinė pagerbimo šventė. Po pamaldų ir giesmės „Boże, coś Polskę“ Šv. Martyno bažnyčioje iškilminga procesija keliauja į kapines, kur padedami atminimo vainikai.
 
== Išnašos ==
 
== Literatūra ==
* R. Biais, G. et G. Dornier. ''Connaître et aimer Montmorency''  – Éditions du Valhermeil: Auvers-sur-Oise, 1993
* Michel Rival. ''Le Refoulons ou le chemin de fer d’Enghien à Montmorency''  – Éditions du Valhermeil: Auvers-sur-Oise, 1989
* Jean Aubert. ''Les Grandes Heures de Montmorency et ses environs''  – Éditions Horvath: Lyon, 1983
* Brigitte Bedos. ''Histoire de Montmorency''  – Le Moyen Âge, 1979
* Ch. Rowe. ''Montmorency en 1900''  – Bibliothèque européenne, 1990
* Charles Lefeuve. ''Histoire de la vallée de Montmorency. Le tour de la vallée.'' 1984
* Jerzy Skowronek, Alicja Bochenek, Marek Cichowski, Krzysztof Filipow (red.). ''Cmentarz polski w Montmorency''  – Państwowy Instytut Wydawniczy, 1986
 
== Nuorodos ==
{{Commonscat|Montmorency}}
* [http://www.ville-montmorency.fr/ Miesto internetinė svetainė (fr.)]
 
[[Kategorija:Prancūzijos miestai]]
 
[[fr:Montmorency (Val-d'Oise)]]