Nemuno kilpų regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: right|250px '''Nemuno kilpų regioninis parkas''' yra pietų Lietuvoje. ==Gamtos vertybės== ==Kultūros paveldas== ==... |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Nemuno kilpu regioninis parkas.png|right|250px]]
'''Nemuno kilpų regioninis parkas''' yra pietinėje [[Lietuva|Lietuvoje]], direkcija [[Birštonas|Birštone]]. Plotas 25171 ha, miškai 67 proc. Įsteigtas siekiant išsaugoti unikalų didžiųjų [[Nemunas|Nemuno]] kilpų ir [[Punios šilas|Punios šilo]] kraštovaizdžiui, jo gamtinei ekosistemai bei kultūros paveldo vertybėms.
==Gamtos vertybės==
Parko ašis – [[Nemunas]]. Apie 60 km smarkiai vingiuotas Nemuno vidurupio ruožas sudaro tris didžiąsias kilpas. Tarp aukštų, miškais apaugusių šlaitų, atragių ir atodangų įvairiausiomis kryptimis teka upė. Veržlūs upeliukai suformavo vaizdingus kanjonus, raguvas, daubas. [[Punios šilas]] – ypatingos botaninės vertės miškas. Jame auga aukščiausios Lietuvos [[pušis|pušys]], natūralia alėja išsirikiavę Lietuvos kunigaikščių vardais pavadinti [[ąžuolas|ąžuolai]], randama daug saugomų augalų rūšių. [[Prienai|Prienų]] pašonėje esančiose Nemuno salose įsikūrusi didžiulė [[žuvėdra|žuvėdrų]] kolonija.
[[Punios šilas]] turi ypatingą vertę. Tai [[Nemunas|Nemuno]] kilpos apsuptas mišrus miškas su didžiaisiais [[ąžuolas|ąžuolais]], aukščiausiomis [[pušis|pušimis]] ir [[eglė]]mis bei Lietuvoje retai aptinkamų tokio amžiaus medžių gamtiniu rezervatu, kuriame miškas egzistuoja be tiesioginės žmogaus įtakos. Šilas garsėja [[elnias|elniais]].
Keli apie 46 m aukščio maumedžiai auga Degsnės [[maumedis|maumedyne]]. Aukščiausia [[eglė]], siekusi 45 metrus, taip pat augo šiame parke, [[Prienai|Prienų]] šile, tačiau XX a. pabaigoje nudžiūvo. Jos aukštį vejasi kelios [[Punia|Punios]] šile augančios [[pušis|pušys]] ir eglės.
Patogu žvelgti iš regyklos ant [[Nemunas|Nemuno]] kranto prie [[Balbieriškis|Balbieriškio]], nuo Nemuno sėlnio šlaitų ir [[Punia|Punios]] piliakalnio. Nuo Nemuno krantų galima stebėti paukščių migraciją. Gražios [[Balbieriškis|Balbieriškio]], [[Škėvonys|Škėvonių]] atodangos.
==Kultūros paveldas==
Parko teritorijoje yra 21 [[piliakalnis]]. Patys garsiausi – [[Birštonas|Birštono]] Vytauto kalnas ir [[Punia|Punios]] Margirio kalnas. Nuostabūs vaizdai atsiveria nuo [[Pošventis|Pošvenčio]], [[Naravai|Naravų]], [[Paverkniai (Birštonas)|Paverknių]] piliakalnių. Vertingi liaudies meistrų architektūros kūriniai – [[Prienai|Prienų]] ir [[Nemajūnai (Birštonas)|Nemajūnų]] medinės bažnyčios.
Po Nepriklausomybės atgavimo sukurta įdomių medinių skulptūrų ansamblių: 8 stogastulpiai kalbininko J. Kazlausko tėviškėje [[Matiešionys|Matiešionių]] kaime, 10 kūrinių [[Prienai|Prienų]] parke, Dainų kalnelis [[Birštonas|Birštone]]. Gražiai su gamta dera Atminimo tako skulptūros Druskų miške.
Aukštame [[Punia|Punios]] piliakalnyje galėjo stovėti garsi [[Pilėnai|Pilėnų]] pilis. Punios girininkijoje įsteigtas savitas Punios šilo muziejus. [[Birštonas|Birštono]] ir [[Prienai|Prienų]] krašto muziejai sukaupę daug įdomių eksponatų.
==Laisvalaikis ir pramogos==
Įrengtas 10 km ilgio dviračių-pėsčiųjų takas [[Prienai|Prienų]]-[[Birštonas|Birštono]] kilpoje. Yra paukščių stebėjimo vieta prie [[Nemunas|Nemuno]] salų. Norint apžvelgti parką iš viršaus, galima naudotis [[Pociūnai (Prienai)|Pociūnų]] oro uosto paslaugomis. Trokštančius ramiai pailsėti mielai priglaus Birštono sanatorijos. Žvejai mėgėjai ras ne vieną patogią vietelę meškerei įmerkti. Asfaltuotas dviračių takas jungia Prienus ir Birštoną.
Parke švenčiamos [[Joninės]], [[Joninės|Rasos šventė]] prie [[Paverkniai (Birštonas)|Paverknių]] piliakalnio, vyksta [[Prienai|Prienų]] miesto ir [[Birštonas|Birštono]] miesto šventės.
==Nuorodos==
eilutė 14 ⟶ 32:
{{ltparks}}
[[category:Regioniniai parkai]]
| |||
