Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statutas: Skirtumas tarp puslapio versijų

nereikalingas paaiškinimas apie neprieštaravimą konstitucijai (visi įstatymai turi neprieštrauti); klaidos
S (Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas)
(nereikalingas paaiškinimas apie neprieštaravimą konstitucijai (visi įstatymai turi neprieštrauti); klaidos)
'''LRJS''' ('''Lietuvos Respublikos Jūrų Statutas)''') - teisinis dokumentas, neprieštaraujantis [[konstitucija|pagrindiniui įstatymui]], reglamentuojantis jūrinę veikla Lietuvoje.
 
== Statuto nuostatos ==
 
Šis statutas nustato civilinių jūrinių [[laivas|laivų]] plaukiojančių su [[Lietuvos_vėliavaLietuvos vėliava|LRLietuvos Respublikos vėliava]], nepriklausomai nuo [[laivas|laivo]] nuosavybės formos, [[laivo_kapitonaslaivo kapitonas|kapitono]], vadovaujančių asmenų ir kt.kitų [[laivo įgula|įgulos narių]] pagrindines pareigas, atsakomybę ir teises jiems [[laivas|laivuose]] vykdant LR įstatymų ir jos pasirašytų tarptautinių susitarimų reikalavimus, taip pat apibrėžia [[laivo_savininkaslaivo savininkas|laivo savininko]] pareigas, užtikrinant saugią priklausančių arba jo vadovaujamų laivų eksplotacijaeksploatacija. Šis statutas įgyvendina [[konstitucija|LR įstatymų]] ir tarptautinių dokumentų reglamentuojančių jūrinę laivybą nuostatas. [[laivo įgula|Laivo įgulos]] ir [[laivo_savininkas|laivo sąvininkosavininko]] santykius reguliojareguliuoja šio statuto nuostatos ir [[konstitucija|LR įstatymai]]. Jokios [[laivo_savininkas|laivo savininko]] sutartys su kitų valstybių teisiniais subjektais negali pakeisti arba papildyti šio statuto nuostatų. Šiuo statuto reikalavimai taikomi visiems laivo [[laivo įgula|įgulos nariams]]. Konkrečias [[laivo įgula|laivo įgulos]] narių pareigas, nenurodytas šiame statute, nustato [[laivo_savininkas|laivo savininko]] pareigybinės instrukcijos, jo ir [[laivo_kapitonaslaivo kapitonas|laivo kapitono]] potvarkiai ir įsakymai.
 
== [[istorija|Istorija]] ==
 
1924 m. gegužės 8 d. [[paryžius|Paryžiuje]] pasirašyta [[klaipėdaKlaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] perdavimo [[lietuvaLietuva|Lietuvai]] [[konvencija|Konvencija]]. Šiuo tarptautiniu teisiniu aktu [[antantė|AntantėsAntantė]]s valstybės įvykdė [[versalio_sutartisVersalio sutartis|Versalio taikos sutarties]] nutarimus ir pripažino [[klaipėdaKlaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]] Lietuvai. [[Lietuvos_Steigiamasis_SeimasLietuvos Steigiamasis Seimas|Lietuvos Seimas]] Klaipėdos Konvenciją ratifikavo 1924 m. liepos 30 d., spalio 3 d. ji buvo įregistruota Tautų Sąjungos sekretoriate, o signatarinių valstybių ratifikuota 1925 m. rugpjūčio 25 dieną. Nuo tos dienos šis tarptautinis teisinis aktas įsigaliojo, Lietuva tapo [[klaipėda|Klaipėdos krašto]] suverenu, priėjo prie [[Baltijos_jūraBaltijos jūra|Baltijos jūros]] per [[Klaipėdos_valstybinis_jūrų_uostasKlaipėdos valstybinis jūrų uostas|Klaipėdos uostą]]. Klaipėdos Konvenciją sudarė keturios dalys - pati Konvencija ir trys priedėliai: '''statutas''', [[uostas]] ir tranzitas.
 
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, tarp jų ir '''Jūrų Statutas''', kurie neprieštarauja [[konstitucija|Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui]].
Nuo Laisvoslaisvos nepriklausomos Lietuvos atkūrimo dienos statutas buvo nuolat tobulimastobulinamas. Juo buvo patvirtinti [[laivo_kapitonas|laivo kapitono]], [[laivo_savininkas|laivo savinikosavininko]], [[laivo įgula|įgulos]] ir t.t. nuostatai. Taip pat susiję aktai su [[Klaipėdos_valstybinis_jūrų_uostas|KlapėdosKlaipėdos uosto]] eksplotacijaeksploatacija.
 
== Nuorodos ==
49 775

pakeitimai